Nuolatinis skubėjimas, atsakomybės, nesibaigiantys darbai ir pastangos pateisinti aplinkinių lūkesčius ilgainiui gali išsekinti net ir daug energijos turintį žmogų.
Iš pradžių atsiranda nuovargis, vėliau mažėja motyvacija, sunkiau susikaupti, o veikla, anksčiau teikusi pasitenkinimą, pradeda kelti įtampą.
Apie perdegimą, jo ženklus, asmenines patirtis ir kelią į geresnį savęs supratimą kalbasi Vaida ir Rasilda. Jų pokalbis – nacionalinės psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ dalis.
- Kai įprastas nuovargis tampa nuolatine būsena
- Kokius signalus siunčia kūnas ir emocijos?
- Kodėl perdegimas paliečia atsakingus ir savo veiklą mėgstančius žmones?
- Mokytis sustoti, išgirsti save ir priimti pagalbą
- Vaidos ir Rasildos pokalbis – apie patirtis, kurias svarbu išgirsti
- „Žvelk giliau“ – kad psichikos sveikata taptų atviro pokalbio tema
Kai įprastas nuovargis tampa nuolatine būsena
Po intensyvios darbo dienos pavargsta kiekvienas. Tačiau ilgai besitęsiantis išsekimas, kurio nepalengvina įprastas poilsis, gali rodyti, kad žmogaus patiriama įtampa viršija jo galimybes atsigauti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą apibrėžia kaip sindromą, atsirandantį dėl ilgalaikio, nesėkmingai valdomo streso darbe. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-11 perdegimas priskiriamas su profesine veikla susijusiems reiškiniams ir nelaikomas savarankiška medicinine liga.
PSO išskiria tris pagrindines perdegimo dimensijas: energijos išsekimą, didėjantį psichologinį atsiribojimą nuo darbo arba neigiamą požiūrį į jį ir sumažėjusį profesinio veiksmingumo pojūtį.
Šie pokyčiai vystosi palaipsniui. Žmogus gali ilgai tęsti įprastą veiklą, atlikti pareigas ir išlaikyti aplinkiniams įprastą gyvenimo ritmą, nors jo vidiniai ištekliai jau senka.
Kokius signalus siunčia kūnas ir emocijos?
Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad ilgalaikis stresas gali pasireikšti emociniais, fiziniais ir elgesio pokyčiais.
Vieni žmonės pirmiausia pastebi miego sutrikimus, nuolatinį nuovargį ar galvos skausmus. Kiti susiduria su padidėjusiu dirglumu, nerimu, sunkumais susikaupti, užmaršumu arba mažėjančiu susidomėjimu kasdiene veikla.
Darbo aplinkoje žmogui gali pasidaryti sunkiau priimti sprendimus, bendrauti su kolegomis, atlikti anksčiau lengvai įveikiamas užduotis. Atsiranda emocinis atstumas, nusivylimas savo veikla ir menkėjantis pasitikėjimas profesiniais gebėjimais.
Svarbu suprasti, kad tokie simptomai nėra būdingi vien perdegimui. Ilgalaikis išsekimas, miego sutrikimai ir prislėgta nuotaika gali būti susiję su kitomis fizinės ar psichikos sveikatos problemomis. Todėl užsitęsus simptomams svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Kodėl perdegimas paliečia atsakingus ir savo veiklą mėgstančius žmones?
Perdegimo rizika susijusi su darbo organizavimu, krūviu, darbo aplinka ir turimomis galimybėmis atsigauti.
PSO tarp psichosocialinių rizikos veiksnių įvardija perteklinį darbo krūvį, ilgą darbo laiką, menkas galimybes kontroliuoti savo užduotis, nepakankamą kolegų ar vadovų palaikymą, nesaugias darbo sąlygas ir kitus ilgalaikę įtampą sukeliančius veiksnius.
Didelis įsitraukimas į mėgstamą veiklą savaime nėra perdegimo priežastis. Tačiau žmogus, nuolat prisiimantis papildomas atsakomybes ir atsisakantis poilsio, gali ilgainiui susidurti su išsekimu, ypač kai darbo reikalavimai nuolat viršija turimus išteklius.
Perdegimo prevencijai svarbios ir pačios organizacijos pastangos: realistiškas darbo krūvio paskirstymas, aiškios atsakomybės, palaikanti bendravimo kultūra ir galimybė laiku spręsti kylančias problemas.
Mokytis sustoti, išgirsti save ir priimti pagalbą
Pirmasis žingsnis rūpinantis savimi – pastebėti pasikeitusią savijautą ir įvertinti, kas ją lemia.
PSO rekomenduoja stiprinti darbuotojų psichikos sveikatos raštingumą, sudaryti galimybes gauti pagalbą, gerinti darbo organizavimą ir mažinti psichosocialines rizikas. Individualiai gali padėti streso valdymo įgūdžių ugdymas, fizinis aktyvumas, poilsio režimas ir psichologinė pagalba.
Tačiau vien poilsio ar asmeninių įpročių pakeitimo nepakanka, jeigu žmogus ir toliau dirba nuolatinės įtampos sąlygomis. Svarbu ieškoti sprendimų, kurie mažintų pačius stresą sukeliančius veiksnius.
Pokalbis su artimuoju, kolega ar specialistu leidžia aiškiau įvardyti patiriamus sunkumus. Kai išsekimas užsitęsia ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
Vaidos ir Rasildos pokalbis – apie patirtis, kurias svarbu išgirsti
Apie perdegimą ir jo atpažinimą kalbama ir „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos pokalbyje, kuriame dalyvauja Vaida ir Rasilda.
Pokalbio pristatyme kviečiama susimąstyti, kada žmogus supranta, kad jam jau laikas sustoti ir pasirūpinti savimi. Dėmesys skiriamas perdegimo požymiams, patirtims bei geresniam savęs supratimui.
Tokie pokalbiai svarbūs, nes psichikos sveikatos sunkumai vis dar apipinti stereotipais. Žmonės gali vengti atvirai kalbėti apie savijautą, baimindamiesi aplinkinių vertinimo, nesupratimo ar neigiamos reakcijos.
Asmeninių patirčių viešinimas padeda kurti aplinką, kurioje apie emocinę sveikatą galima kalbėtis atvirai, pagarbiai ir be išankstinių nuostatų.
Vaidos ir Rasildos pokalbį apie perdegimą kviečiame žiūrėti čia:
„Žvelk giliau“ – kad psichikos sveikata taptų atviro pokalbio tema
„Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva siekia mažinti su psichikos sveikatos sunkumais susijusią stigmą Lietuvos visuomenėje.
Iniciatyvos ambasadoriai dalijasi asmenine ar artimųjų psichikos sveikatos sunkumų patirtimi, dalyvauja susitikimuose, kalbasi su bendruomenėmis ir padeda geriau suprasti žmones, susidūrusius su psichologiniais sunkumais.
Iniciatyvos pagrindas – gyvas žmogiškas ryšys. Išgirsta patirtis leidžia geriau suprasti, ką išgyvena kitas žmogus, ir skatina atviriau kalbėti apie savo emocinę būseną.
Rūpinimasis psichikos sveikata prasideda nuo gebėjimo pastebėti savo savijautą, pripažinti poreikį pailsėti ir kreiptis pagalbos. Atviras pokalbis gali tapti svarbiu žingsniu šio proceso pradžioje.
„Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą organizuoja Higienos institutas, finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Informacijos šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Burn-out an occupational phenomenon“, TLK-11 klasifikacijos paaiškinimas: https://www.who.int/news-room/detail/28-05-2019-burn-out-an-occupational-phenomenon-international-classification-of-diseases
- Pasaulio sveikatos organizacija. „Mental health at work“: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/mental-health-at-work
- Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS). „Work-related stress“: https://www.nhs.uk/every-mind-matters/lifes-challenges/work-related-stress/
- „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva: https://zvelkgiliau.lt/ambasadoriu-iniciatyva/


