Kavos pertraukos užtenka: kiek iš tiesų trunka įsikrauti kelionėje elektromobiliu

• Parama projektui [68]
kavos-pertraukos-uztenka:-kiek-is-tiesu-trunka-isikrauti-kelioneje-elektromobiliu kavos-pertraukos-uztenka:-kiek-is-tiesu-trunka-isikrauti-kelioneje-elektromobiliu
Kavos pertraukos užtenka: kiek iš tiesų trunka įsikrauti kelionėje elektromobiliu

Ilgesnę kelionę elektromobiliu planuojantys vairuotojai dažniausiai klausia, kiek laiko teks praleisti prie įkrovimo stotelės. „Lietuvos metų automobilio 2027“ elektromobilių testas parodė: 20 iš 27 elektromobilių maždaug 370 km kelionei greitkeliu būtų reikėję papildomai vidutiniškai apie 15 kWh energijos. Maždaug 100 kW galia tiek galima papildyti per dešimt minučių.

Ne pilna baterija, o atsarga iki tikslo

Elektromobilių testo maršrutas spalio pabaigoje vedė iš Vilniaus greitkeliu į „Ignitis ON“ įkrovimo parką Vėjukuose ir atgal į prekybos slėnį „Nordika“. Didžiąją dalį kelio elektromobiliai važiavo didžiausiu leistinu greičiu, o vairuotojai jais keitėsi tris kartus, kad rezultatai nepriklausytų nuo vieno žmogaus vairavimo stiliaus. Per visą kelionę elektromobiliai sunaudojo nuo 71 iki 96 kWh energijos, vidutiniškai – 82 kWh.

Greitojo įkrovimo stotelės ekranas. Vytauto Pilkausko nuotr.
Greitojo įkrovimo stotelės ekranas. Vytauto Pilkausko nuotr.

Pagal sąnaudas visą maršrutą su viena baterijos įkrova ir be atsargos finiše būtų įveikę tik septynios transporto priemonės – daugiausia tos, kurių baterija siekia 90–106 kWh. Tačiau įdomiau kita: kiek energijos papildomai reikia, lemia ne vien baterijos dydis. Pagal testo metu sunaudotą baterijos dalį, „MG4 Urban“ su 52,8 kWh grynąja talpa pakeliui būtų prireikę apie 18,5 kWh, o „Kia PV5 Passenger“ su gerokai didesne, 67 kWh grynąja talpa – apie 28 kWh. Didesnis vienatūris greitkelyje sunaudojo trečdaliu daugiau energijos ir didesnės baterijos pranašumą prarado.

Paprasta aritmetika rodo, kad tai neilgi sustojimai. Jei vidutinė įkrovimo galia siektų 100 kW, vidutiniškai reikalingi 15 kWh būtų sukaupti per devynias minutes. Daugiausiai papildomos energijos reikalavusio elektromobilio bateriją tektų pildyti apie 17 minučių. Tai teorinė trukmė – realią lemia faktinė įkrovimo galia ir pasirinkta atsarga.

Elektromobilių testo dalyviai prie įkrovimo stotelės. Vytauto Pilkausko nuotr.
Elektromobilių testo dalyviai prie įkrovimo stotelės. Vytauto Pilkausko nuotr.

„Daugelis naujų elektromobilių vairuotojų kraunasi taip, lyg pildytų degalų baką – iki pilno. Tada stebisi, kad sustojimas užtruko valandą. Kelionėje neretai naudingiau sustoti du kartus po dešimt minučių nei vieną kartą laukti, kol baterija prisipildys iki paskutinio procento. Paskutinis penktadalis paprastai kraunasi lėčiausiai, todėl kelionėje jis dažniausiai tiesiog nereikalingas“, – sako konkurso komisijos narys, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

Kilometrai per minutę – svarbiau už kilovatus

Gamintojų skelbiama didžiausia įkrovimo galia pasiekiama tik tam tikrame baterijos įkrovos intervale ir dažnai tik trumpam. Artėjant prie pilnos baterijos galia mažėja, kad elementai neperkaistų ir ilgiau tarnautų. Todėl kelionėje dažniausiai verta papildyti įkrovą maždaug nuo 10–20 iki 80 proc., o vertinti elektromobilį verta ne pagal skelbiamą didžiausią galią, o pagal tai, kiek kilometrų galima nuvažiuoti per minutę sukaupta energija.

Čia didelę reikšmę turi sąnaudos. Teste „MG4 Urban“ sunaudojo 19,1 kWh/100 km, o daugiausiai energijos reikalavęs elektromobilis – 25,7 kWh/100 km. Jei abu dešimt minučių krautųsi vidutine 100 kW galia, nevertinant įkrovimo nuostolių, pirmasis sukauptų energijos maždaug 87 km kelionei greitkeliu, antrasis – 65 km. Kitaip tariant, mažesnės sąnaudos gali padėti trumpinti įkrovimo sustojimus.

Įkrovimo eiga stotelės ekrane. Vytauto Pilkausko nuotr.
Įkrovimo eiga stotelės ekrane. Vytauto Pilkausko nuotr.

„Testas patvirtino tai, ką kasdien matome savo tinkle: kelionėje vairuotojui dažniausiai reikia ne pilnos baterijos, o pakankamos atsargos iki kelionės tikslo. Todėl greitojo įkrovimo parkus kuriame ten, kur žmonės natūraliai sustoja – prie magistralių ar prekybos centrų. Kai sustojimas trunka tiek, kiek pietūs ar apsipirkimas, įkrovimas tampa ne kelionės trukdžiu, o jos dalimi“, – sako lyderiaujančio greito elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.

Elektromobilio įkrovimas „Ignitis ON“ parke. Vytauto Pilkausko nuotr.
Elektromobilio įkrovimas „Ignitis ON“ parke. Vytauto Pilkausko nuotr.

Šalta baterija – lėtas įkrovimas

Greitam įkrovimui svarbu, kad baterija būtų pasiekusi gamintojo numatytą temperatūrą. Šaltą bateriją elektromobilis saugo ir įkrovimo galią riboja, todėl vėlyvą rudenį ir žiemą be pasiruošimo sustojimas gali užtrukti ilgiau. Šią funkciją turintys elektromobiliai bateriją gali pašildyti automatiškai, kai greitojo įkrovimo stotelė pasirenkama transporto priemonės navigacijoje. Teste prieš įkrovimą Vėjukuose visų elektromobilių baterijos taip pat buvo pašildytos – taip, kaip tai darytų patyręs vairuotojas.

„Ignitis ON“ įkrovimo parke Vilniuje, prie prekybos slėnio „Nordika“ pirmą kartą Baltijos šalyse įrengtos naujos kartos „Alpitronic HYC400 Series 2“ stotelės ekrane parodo, kai įkrovimo galią riboja pats elektromobilis. Vairuotojui tai paprastas atsakymas į dažną klausimą, kodėl įkrovimas vyksta lėčiau, nei tikėtasi: priežastis gali būti šalta ar beveik pilna baterija, o ne stotelės gedimas.

„Ignitis ON“ greitojo įkrovimo stotelė. Vytauto Pilkausko nuotr.
„Ignitis ON“ greitojo įkrovimo stotelė. Vytauto Pilkausko nuotr.

Svarbu ne tik kiek nuvažiuosite

Konkurso dalyvių duomenys rodo, kaip keičiasi pasiūla. 2021 metų konkurse vidutinis pagal „EV Database“ prognozuojamas viena įkrova nuvažiuojamas atstumas siekė apie 280 km, 2023 metų – 417 km, dabartiniame – 410 km. Nuo 2023 iki 2027 metų konkurso vidutinė bendroji baterijos talpa sumažėjo nuo 85 iki 77 kWh. Tai skirtingų modelių vidurkiai, tačiau tendencija aiški: pirkėjui vis svarbiau lyginti sąnaudas ir įkrovimo spartą.

Todėl renkant „Ignitis ON Metų elektromobilį“ komisija vertins ne tik nuvažiuojamą atstumą, bet ir sąnaudas, įkrovimo greitį bei tinkamumą kasdienėms kelionėms. Dėl šio titulo šiemet varžosi 28 elektromobiliai – dešimčia daugiau nei pernai. Trys finalininkai paaiškės lapkričio 25 d., o nugalėtojas bus apdovanotas lapkričio 28 d. iškilmingame „Lietuvos metų automobilio 2027“ renginyje.

Įkrovus – laikas atlaisvinti vietą

Elektromobilių Lietuvoje sparčiai daugėja: Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. spalio 1 d. šalyje buvo registruota beveik 63 tūkst. elektra įkraunamų lengvųjų transporto priemonių – 56 proc. daugiau nei prieš metus. Kuo daugiau elektromobilių, tuo svarbiau, kad įkrovimo vietomis galėtų sklandžiai naudotis daugiau vairuotojų. Todėl nuo spalio 26 d. „Ignitis ON“ tinkle Lietuvoje prie DC ir HPC jungčių taikomas neužbaigtos įkrovimo sesijos mokestis: baigus įkrauti vairuotojas turi 15 minučių patraukti transporto priemonę, vėliau bus taikomas 0,10 Eur/min. mokestis. „Vairuotojams svarbu ne tik greitai įsikrauti, bet ir atvykus rasti laisvą vietą. Penkiolikos minučių laikotarpis suteiks pakankamai laiko sugrįžti prie elektromobilio ir užbaigti sesiją, o greičiau atlaisvintos vietos leis įkrovimo tinklu patogiau naudotis visiems“, – teigia E. Balta.

„Ignitis ON“ valdo daugiau nei 2 100 elektromobilių įkrovimo taškų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tinklas apima 98 proc. Lietuvos teritorijos, skaičiuojant 30 km spindulio aprėptį aplink kiekvieną stotelę. Tinklas aktyviai plečiamas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek pagrindiniuose šalies keliuose.

Add a Comment

Parašykite komentarą

Įdomiausios naujienos Jūsų el. pašto dėžutėje. Jokio SPAM`o!

Paspausdami mygtuką „Prenumeruoti“, patvirtinate, kad susipažinote su mūsų Privatumo politika ir Naudojimo sąlygomis bei su jomis sutinkate.
• Parama projektui [82]