Lietuva pasaulinėse klimato derybose ragino užtikrinti Rusijos atsakomybę už žalą aplinkai

• Parama projektui [72]
lietuva-pasaulinese-klimato-derybose-ragino-uztikrinti-rusijos-atsakomybe-uz-zala-aplinkai lietuva-pasaulinese-klimato-derybose-ragino-uztikrinti-rusijos-atsakomybe-uz-zala-aplinkai
Lietuva pasaulinėse klimato derybose ragino užtikrinti Rusijos atsakomybę už žalą aplinkai

2026-11-18

Turkijoje, Antalijoje, vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP31 aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pristatė Lietuvos nacionalinį pranešimą. Ministrė pristatė šalies pažangą įgyvendinant klimato kaitos švelninimo tikslus ir didinant atsparumą klimato kaitos padariniams. Ji taip pat paragino didžiausias pasaulio teršėjas kuo greičiau pateikti dar trūkstamus taršos mažinimo planus laikotarpiui iki 2035 m. ir sparčiau juos įgyvendinti. Planuose numatyti tikslai turi atitikti siekį apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. 

Ministrė pabrėžė, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą pažeidžia žmonių teises, daro nepamatuojamą ekonominę žalą ir  kenkia tarptautinėms pastangoms riboti pasaulinį atšilimą.  

„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą yra ne tik šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, bet ir daro didžiulę žalą aplinkai. Rusija privalo atsakyti už karo sukeltus padarinius, įskaitant sunaikintas ekosistemas ir dėl karinių veiksmų išaugusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šios karo pasekmės negali likti už tarptautinių klimato pastangų ir atsakomybės ribų“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė. 

Ministrė paragino visas šalis sparčiau įgyvendinti nacionaliniu lygiu įpareigojančius veiksmus. Pranešime pabrėžta būtinybė mažinti iškastinio kuro naudojimą, plėtoti švariąją energetiką, plėsti elektrifikavimą užtikrinant kad šie pokyčiai būtų socialiai teisingi. 

Pristatydama Lietuvos patirtį, I. Andriulaitytė nurodė, kad nuo 2020 m. bendra šalyje įrengtų saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo daugiau nei aštuonis kartus. Iki 2030 m. Lietuva siekia visą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių išteklių. Ministrė priminė ir šalies tikslą iki to paties laikotarpio pabaigos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 70 proc., palyginti su 1990 m. 

Pasirengimą klimato kaitos padariniams Lietuvoje sustiprins šiemet priimtas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas. Ministrė pristatė įstatyme nustatytas valstybės institucijų ir savivaldybių atsakomybes. Iki 2030 m. pabaigos visos savivaldybės turės parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus, kuriuose numatys priemones, kaip mažinti ekstremalių reiškinių keliamą pavojų gyventojams, infrastruktūrai ir ekonomikai.  

Ministrė akcentavo, kad labiausiai pažeidžiamoms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims turi būti lengviau gauti finansavimą klimato kaitos problemoms spręsti. Lietuva ragina prie šios paramos prisidėti daugiau šalių,  pritraukti viešojo ir privataus sektorių investicijas ir aktyviau įsitraukti  finansinėms institucijoms. 

Lapkričio 16–18 d. konferencijoje vykusioje aukšto lygmens sesijoje šalių ministrai taip pat dalyvavo apskrito stalo diskusijose dėl svarbiausių COP31 sprendimų. Jose aptartas klimato kaitos švelninimo tikslų didinimas tęsiant Globalios klimato kaitos švelninimo programos vykdymą, Socialiai teisingo mechanizmo, svarbaus iškastinio kuro atsisakymo neigiamoms socialinėms ir ekonominėms pasekmės kompensuoti, veiklos taisyklės, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos derybinio proceso stiprinimo ir efektyvinimo bei kiti klausimai.  

COP31 derybos Antalijoje tęsis iki lapkričio 20 d. 

Įdomiausios naujienos Jūsų el. pašto dėžutėje. Jokio SPAM`o!

Paspausdami mygtuką „Prenumeruoti“, patvirtinate, kad susipažinote su mūsų Privatumo politika ir Naudojimo sąlygomis bei su jomis sutinkate.
• Parama projektui [82]