2026-11-18
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva mažinama biurokratinė našta viešuosiuose pirkimuose – atsisakoma perteklinių procedūrų, supaprastinami procesai ir šalinamos nereikalingos administracinės kliūtys. Tai leis perkančiosioms organizacijoms efektyviau vykdyti pirkimus, o verslui – paprasčiau juose dalyvauti, daugiau dėmesio skiriant realiai veiklai, o ne dokumentų tvarkymui. Šiandien tokiems pokyčiams pritarė Vyriausybė.
„Biurokratinės naštos verslui sumažinimas 35 procentais ir viešųjų paslaugų teikimo greičio padvigubinimas – vieni svarbiausių mūsų prioritetų. Atsižvelgdami į tai, kad viešųjų pirkimų vertė sudaro daugiau kaip 10 mlrd. eurų, t. y. 13 proc. Lietuvos BVP vertės, ypač svarbu juos įgyvendinti šioje tiek verslui, tiek viešajam sektoriui svarbioje srityje. Efektyviau vykdomi viešieji pirkimai leis daugiau dėmesio skirti rezultatų kokybei, o ne pertekliniams formalumams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pirmiausia, siūlomais pakeitimais siekiama, kad supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose perkančiosioms organizacijoms sumažėtų dokumentų tikrinimo ir administracinio darbo. Kai pasiūlymai būtų vertinami tik pagal kainą, pakaktų patikrinti mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo dokumentus. Tiekėjams taip pat nebereikėtų pildyti Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento – užtektų pasiūlyme patvirtinti, kad jie atitinka reikalavimus.
Atsižvelgiant į pasikeitusias kainas, siūloma didinti mažos vertės ir neskelbiamų apklausų būdu vykdomų pirkimų ribas. Paprasčiau įsigyti prekes ir paslaugas turėtų galimybę ir nevyriausybinės organizacijos – joms siūloma iki 50 tūkst. eurų be PVM padidinti pirkimų vertę, iki kurios nereikėtų taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo.
Lengvesnė būtų ir tiekėjų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. Atskiros Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos deklaracijos teikti nebereikėtų – visą reikiamą informaciją tiekėjai galėtų pateikti kartu su pasiūlymu.
Planuojama sukurti ir viešą patikimų, nacionalinio saugumo reikalavimus atitinkančių tiekėjų sąrašą. Į jį įtrauktiems tiekėjams nebereikėtų vienerius metus kiekvieną kartą iš naujo teikti tai įrodančių dokumentų. Be to, būtų tikrinamas visas perkamas objektas, o ne atskiros jo dalys. Taip pat būtų peržiūrimas objektų sąrašas, kuriuos privaloma tikrinti nacionalinio saugumo aspektu.
Savivaldybėms būtų suteikta daugiau galimybių maisto produktus pirkti tiesiai iš vietos gamintojų ir tiekėjų. Iki 40 tūkst. eurų be PVM vertės pirkimus jos galėtų vykdyti pačios, netaikydamos centralizuoto pirkimo tvarkos. Tokiais atvejais būtų naudojamos Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos tipinės sutarčių sąlygos.
Vyriausybės patvirtinti pakeitimai apima penkis teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą, Pirkimų specialiosiose srityse (vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų) įstatymą, Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymą, Finansinės apskaitos įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Šiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

