2026 m. spalio 27 d., antradienį, 16.30 val. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) vyks istoriko dr. Tito Krutulio paskaita „Lietuvos radijo programa ir jos klausytojai, 1926–1940 m.“. Renginys nemokamas.
Šiaulių istorijos muziejuje šiuo metu eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „100 metų su radiju“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui. Aktualizuojant šią temą, muziejuje organizuojama vieša paskaita, kurią skaitys istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Titas Krutulys, dirbantis Lietuvos istorijos institute ir Vilniaus universitete.
Paskaitoje bus aptariamos trys temos, padedančios geriau pažinti tarpukario Lietuvos radiją: jo reikšmė visuomenei, radijo programos raida ir kaita bei klausytojų požiūris į transliuojamą turinį. Lietuvos radijo raida bus pristatoma platesniame Europos ir pasaulio kontekste, o klausytojų poreikius, lūkesčius ir santykį su šia nauja medija atskleis išlikę jų laiškai.
Remiantis klausytojų laiškais, radijo sklaidos statistika ir kitais šaltiniais, paskaitoje taip pat bus pristatomos skirtingos visuomenės grupės ir jų savitas santykis su radiju. 2026 m. pasirodė Tito Krutulio knyga „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui.
Šiaulių istorijos muziejuje eksponuojama paroda „100 metų su radiju“ nukelia į laikus, kai Lietuvos padangėje tvyrojo laukimas. Parodos pasakojimas atskleidžia, kaip karinis ryšys virto kultūriniu reiškiniu, kaip paprasta telefono būdelė tapo studija ir, kaip Šiauliai vieni pirmųjų atsiliepė į istorinį Kauno signalą.
Tarpukario Lietuvoje radijas tapo vienu svarbiausių modernios visuomenės simbolių – technologija, kuri sujungė miestus ir kaimus į bendrą informacijos ir kultūros erdvę. Radijo eteryje skambėjo naujienos, koncertai, paskaitos, spektakliai ir humoristiniai pasirodymai, o jo balsas pasiekdavo net atokiausias vietoves. 1927–1940 m. radijas buvo ir pramogų šaltinis, ir tautos auklėtojas, ir valstybės balsas – jis skleidė kultūrą, istoriją, stiprino tautinę tapatybę ir formavo modernios Lietuvos kasdienybę.
Per šimtmetį radijas nuėjo ilgą kelią – nuo vieno balso, sklindančio iš nedidelės studijos, iki didžiulės daugiakanalės informacijos ir pramogų erdvės. Šiandien radijas veikia ne tik tradiciniame eteryje, bet ir skaitmeninėje aplinkoje: interneto platformose, mobiliuosiuose įrenginiuose, automobilių sistemose ar išmaniuosiuose garsiakalbiuose.
Kiekvienas laikotarpis Lietuvos gyventojams formavo išskirtinę kultūrinę atmintį, kuri ilgą laiką Lietuvos istorijoje buvo veikiama politinės valdžios. Šie istorijai svarbūs etapai išryškina tam tikras asmenybes, reiškinius ar įvykius, kurie padeda ugdyti gyventojų kritinį mąstymą netgi vien klausantis radijo laidų.
• Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
