Radviliškio ligoninėje gydytam radviliškiečiui teko ištverti kelias operacijas, po kurių jis neteko galimybės dirbti greitosios medicinos pagalbos vairuotoju.
Pacientas įtarė, kad gydytojai per vėlai nustatė po operacijos kilusią giliosios žaizdos infekciją, todėl komplikacijų nepavyko išvengti. Vyras kreipėsi į teismą, prašydamas iš valstybės jis daugiau kaip 24 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Po traumos – kelios operacijos
Viskas prasidėjo 2021 metų sausį, kai greitosios medicinos pagalbos vairuotoju dirbęs vyras patyrė kojos traumą ir greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežtas į Radviliškio ligoninę. Po operacijos jo gydymas nesibaigė – vyras toliau lankėsi pas medikus dėl skaudančios ir tinstančios kojos. Vėliau jam prireikė dar kelių operacijų.
Vėliau vyras gydytas kitose ligoninėse. 2021 metų gruodį jam pašalintos metalinės konstrukcijos, išvalyti audiniai ir implantuotas cementinis intarpas. 2022 metų gegužę atlikta dar viena operacija.
Vyrui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Vėlesnėje medicinos išvadoje pažymėta, kad jis negali dirbti greitosios medicinos pagalbos vairuotoju.
Pacientas teigė, kad infekcija nebuvo laiku nustatyta, o gydytojai turėjo anksčiau įvertinti jo būklę ir atlikti papildomus tyrimus.
Kada atsirado infekcijos požymiai
Teismas išnagrinėjo medicininius dokumentus ir ekspertų išvadas. Iki 2021 metų rugsėjo 2 dienos įrašuose buvo fiksuojamas kojos tinimas, tačiau nebuvo užfiksuota pakankamai objektyvių požymių, leidusių įtarti infekciją.
Ankstesniame medicininiame įraše nurodyta, kad dešinė koja patinusi, bet nekaršta. Rugsėjo 2 dieną jau užrašyta, kad koja sutinusi ir karšta.
Teismo posėdyje gydytoja ortopedė traumatologė R. M. paaiškino, kad tinimas, paraudimas ir skausmas gali būti būdingi kojos gijimui po sudėtingos operacijos. Ekspertas T. B. nurodė, kad specifiniai simptomai atsirado tik 2021 metų rugsėjį.
Teismas padarė išvadą, kad iki rugsėjo nebuvo pakankamo pagrindo įtarti infekciją ir skirti papildomus radiologinius tyrimus.
Medikų kaltės neįrodė
Ekspertizės akte nurodyta, kad giliųjų žaizdų infekcijų dažnis po operacijų siekia 5–8 proc. Infekcija galėjo atsirasti operacijos metu arba vėliau, atliekant žaizdos priežiūros procedūras.
Ekspertai nustatė, kad operacija atlikta laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. Apeliacinis teismas konstatavo, kad vyras neįrodė, jog infekcijos ir jos sukeltų komplikacijų buvo galima išvengti laikantis tuo metu galiojusių medicinos mokslo žinių ir gerosios praktikos.
Vyras prašė priteisti 4 360,49 euro turtinės žalos – išlaidas vaistams ir medicinos priemonėms bei negautas pajamas – ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 metų gegužės 28 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Kadangi nebuvo įrodyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atskirai nevertino prašytų žalos sumų pagrįstumo.
