Augant verslui, finansų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Daugėja klientų, darbuotojų, sąskaitų ir finansinių įsipareigojimų, todėl vadovui tenka priimti vis daugiau su pinigais susijusių sprendimų.
Kol įmonė nedidelė, dažniausiai pakanka buhalterio pagalbos, tačiau plečiantis veiklai atsiranda poreikis išsamiau analizuoti finansinius rezultatus, planuoti investicijas ir valdyti rizikas.
Tuomet kyla klausimas: ar įmonei reikia papildomo buhalterio, ar jau metas kreiptis į finansų patarėją?
Nors šių specialistų veikla susijusi su finansais, jų atsakomybės ir teikiama nauda gerokai skiriasi.
Kuo rūpinasi buhalteris?
Buhalterio pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad įmonės finansinės operacijos būtų tinkamai užregistruotos, o apskaitos dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Kasdienėje veikloje buhalteris registruoja sąskaitas, apskaito pajamas ir sąnaudas, apskaičiuoja mokesčius, tvarko darbo užmokesčio duomenis bei rengia deklaracijas.
Šie darbai būtini nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Net ir nedideliam verslui svarbu tiksliai žinoti, kiek pajamų gauta, kokios išlaidos patirtos ir kokius mokestinius įsipareigojimus reikia vykdyti.
Tačiau buhalterio atsakomybė dažniausiai orientuota į finansinių duomenų registravimą ir tikslumą. Nors patyręs specialistas gali suteikti naudingų įžvalgų, ilgalaikės finansinės strategijos rengimas nebūtinai priklauso jo kasdienėms pareigoms.
Kada prireikia vyriausiojo buhalterio?
Įmonei augant, didėja ne tik finansinių operacijų skaičius, bet ir jų sudėtingumas. Atsiranda poreikis kontroliuoti apskaitos procesus, tikrinti duomenų tikslumą ir užtikrinti, kad finansinės ataskaitos būtų parengtos tinkamai.
Tokiais atvejais svarbus tampa vyriausiojo buhalterio vaidmuo. Šis specialistas gali prižiūrėti apskaitos darbuotojų veiklą, spręsti sudėtingesnius mokestinius klausimus ir užtikrinti nuoseklų finansinės informacijos pateikimą.
Vyriausiasis buhalteris taip pat gali prisidėti prie vidaus kontrolės stiprinimo. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios turi kelis padalinius, vykdo tarptautinius sandorius arba valdo didelius finansinių dokumentų kiekius.
Vis dėlto net ir kokybiškai parengtos finansinės ataskaitos savaime neatsako į visus verslo plėtros klausimus.
Kokią vertę suteikia finansų patarėjas?
Finansų patarėjo arba finansų vadovo veikla labiau orientuota į ateitį. Jo užduotis – padėti vadovybei suprasti finansinius duomenis ir panaudoti juos priimant strateginius sprendimus.
Pavyzdžiui, planuojant naujo padalinio atidarymą, svarbu apskaičiuoti ne tik pradines investicijas, bet ir numatomas pajamas, išlaidas bei atsipirkimo laikotarpį.
Finansų specialistas gali padėti parengti biudžetą, sudaryti pinigų srautų prognozes, įvertinti skirtingus plėtros scenarijus ir nustatyti galimas rizikas.
Ieškant tokio pobūdžio pagalbos, kvantas lt gali padėti rasti informaciją apie skirtingo lygio apskaitos specialistų ir finansų vadovų paslaugas.
Svarbu suprasti, kad buhalteris ir finansų patarėjas nėra vienas kito pakaitalai. Vienas užtikrina patikimą duomenų pagrindą, o kitas padeda šiuos duomenis panaudoti verslo valdymui.
Kokie ženklai rodo, kad vien buhalterio nebepakanka?
Vienas aiškiausių signalų – situacija, kai įmonės pajamos didėja, tačiau vadovui sunku suprasti, kodėl trūksta pinigų kasdieniams mokėjimams.
Kitas požymis – sprendimai dėl investicijų priimami neturint finansinių prognozių. Tokiu atveju verslas gali prisiimti per didelius įsipareigojimus arba nepakankamai įvertinti būsimas išlaidas.
Papildomos pagalbos gali prireikti ir tuomet, kai įmonė planuoja skolintis, pritraukti investuotojų ar pradėti veiklą naujoje rinkoje.
Finansų patarėjas padeda įvertinti, ar numatoma plėtra atitinka turimus išteklius ir kokių rezultatų galima pagrįstai tikėtis.
Taip pat svarbu stebėti, ar vadovas reguliariai gauna suprantamas ataskaitas. Jei finansiniai duomenys pateikiami tik metų pabaigoje, sprendimams priimti jų gali nepakakti.
Ar verta samdyti specialistą nuolatiniam darbui?
Ne kiekvienai augančiai įmonei būtinas nuolatinis finansų vadovas. Mažesniam verslui tokio specialisto darbo krūvis gali būti nepakankamas, kad būtų ekonomiškai pagrįsta kurti atskirą darbo vietą.
Tokiais atvejais galima rinktis išorines konsultacijas arba finansų valdymo paslaugas pagal poreikį.
Pavyzdžiui, įmonei gali reikėti pagalbos sudarant metinį biudžetą, vertinant investicinį projektą ar rengiant finansines prognozes. Pasibaigus šiems darbams, kasdienę apskaitą toliau tvarko buhalteris.
Toks modelis leidžia naudotis specializuotomis žiniomis neprisiimant visų nuolatinio darbuotojo išlaikymo sąnaudų.
Kaip pasirinkti tinkamą pagalbą verslui?
Pirmiausia verta aiškiai įvardyti, kokias problemas siekiama išspręsti. Jei sunkumų kyla dėl dokumentų tvarkymo, deklaracijų ar apskaitos tikslumo, reikalinga buhalterio arba vyriausiojo buhalterio pagalba.
Jeigu pagrindiniai klausimai susiję su investicijomis, pinigų srautų planavimu, finansavimo pasirinkimu ar ilgalaikiu augimu, gali būti naudingesnės finansų patarėjo kompetencijos.
Svarbiausia, kad skirtingų specialistų darbas būtų suderintas. Patikima apskaita suteikia tikslius duomenis, o finansinė analizė padeda juos paversti konkrečiais sprendimais.
Augančiam verslui dažnai reikia ne pasirinkti vieną iš šių specialistų, o tinkamu metu pasitelkti abiejų kompetencijas. Tai leidžia užtikrinti sklandžią kasdienę veiklą ir atsakingiau planuoti ateitį.
