2026-10-12
Kai parduotuvėje renkamės lietuvišką produktą, matome jo pakuotę, gamintoją ir kilmę. Tačiau už šio pasirinkimo slypi kur kas ilgesnis kelias – nuo ūkio iki mūsų stalo. Kuo šis kelias trumpesnis, tuo daugiau vertės gali likti Lietuvos ūkiui ir regionui, o vartotojas gali gauti šviežesnį, vietoje pagamintą maistą.
Todėl trumpų maisto tiekimo grandinių stiprinimas yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų. Siekiama, kad vietos ūkių produkcija turėtų daugiau galimybių pasiekti vartotojus, o ypač – mokyklų, darželių, ligoninių ir kitų viešųjų įstaigų virtuves.
Apie tai, ko reikia, kad vietos ūkininkų produkcija trumpesniu keliu pasiektų vartotojus, parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metu seminare kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė.
„Trumpa maisto tiekimo grandinė suteikia daugiau vertės, tačiau ją reikia organizuoti. Trumpa maisto tiekimo grandinė – tai ne vien mažesnis kilometrų skaičius tarp ūkio ir pirkėjo. Tai galimybė sutrumpinti kelią tarp gamintojo ir sprendimo pirkti. Mažiau tarpininkų reiškia, kad gamintojas gali geriau kontroliuoti savo produkto kainodarą ir pateikimą. Vartotojas gauna aiškesnę informaciją apie produkto kilmę, o didesnė sukurtos vertės dalis gali likti ūkyje ir regione. Tačiau vien geros produkcijos nepakanka. Vienam ūkiui dažnai sudėtinga užtikrinti nuolatinį asortimentą, reikiamus kiekius ir logistiką visus metus“, – apie tai, koks svarbus yra pakankamo produkcijos kiekio ir logistikos užtikrinimas kalbėjo G. Pupšytė.
Todėl trumpų maisto tiekimo grandinių sėkmė, pasak ministerijos atstovės, labai priklauso nuo bendradarbiavimo ir kooperacijos.
Keli ūkiai, sujungę savo produkciją ir pajėgumus, gali rinkoje veikti kaip vienas patikimas tiekėjas. Bendradarbiaujant galima užtikrinti pastovesnį tiekimą, kartu organizuoti surinkimą, sandėliavimą ir pristatymą, o svarbiausia – atsiverti didesnėms rinkoms, įskaitant viešąjį maitinimą.
Nuo atskirų iniciatyvų – prie veikiančios sistemos
Žemės ūkio ministerija šioje srityje siekia pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie nuoseklios nacionalinės trumpų maisto tiekimo grandinių vystymo sistemos.
2025 metais vykusiuose regioniniuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip 350 dalyvių iš 60 savivaldybių ir šešių apskričių. Juose buvo identifikuotos pagrindinės kliūtys, trukdančios vietos produkcijai lengviau patekti į viešąjį maitinimą.
Šiemet ministerija kartu su partneriais pradėjo sisteminti vietos gamintojų pasiūlos ir viešojo sektoriaus įstaigų poreikių duomenis. Surinkta informacija apie 49 gamintojus ir tiekėjus, tarp jų – 38 ūkininkus ir 7 kooperatyvus, bei 168 produktų pozicijas. Taip pat sukaupta beveik 59 tūkst. įrašų apie daugiau kaip 740 viešojo sektoriaus įstaigų.
„Buvo svarbu identifikuoti kliūtis. Tai svarbus žingsnis, nes trumpa grandinė turi veikti ne tik teoriškai. Ūkininkas turi žinoti, kam gali pasiūlyti savo produkciją, o pirkėjas – kur rasti reikalingą vietos tiekėją“, – pabrėžia G. Pupšytė.
Pirmiausia – išbandyti praktiškai
Surinkti duomenys leido žengti kitą žingsnį – pradėtas įgyvendinti Kauno miesto ir rajono pilotinis projektas. Juo siekiama praktiškai susieti viešojo sektoriaus paklausą su vietos gamintojų ir tiekėjų pasiūla bei išbandyti bendradarbiavimo ir logistikos sprendimus, kurie ateityje galėtų būti pritaikomi ir kitose savivaldybėse.
Šis darbas svarbus ir todėl, kad didžiausi trumpų grandinių iššūkiai dažnai prasideda ne lauke, o už ūkio vartų.
„Kaip užtikrinti reikiamus kiekius ir asortimentą? Kaip išspręsti sezoniškumą? Kaip surinkti produkciją iš kelių ūkių ir pristatyti ją pirkėjui? Kaip organizuoti sandėliavimą, šaldymą ir transportavimą? Kaip pasidalyti atsakomybę tarp partnerių? Tai klausimai, į kuriuos būtina atsakyti, jei norime, kad vietos produkcija į viešojo maitinimo virtuves patektų ne kaip vienkartinė iniciatyva, o reguliariai“, – teigė ministerijos atstovė.
Trumpą maisto tiekimo grandinę galima vertinti kaip vieną iš būdų stiprinti Lietuvos apsirūpinimą vietos maistu ir kartu kurti naujas rinkos galimybes šalies ūkiams. Visa tai prasideda nuo gero Lietuvos produkto. Tačiau tikroji jos vertė atsiranda tada, kai tas produktas turi patikimą kelią iki pirkėjo.
Būtent tokį kelią – nuo vietos gamintojo iki vartotojo, nuo ūkio iki mokyklos ar darželio virtuvės – Žemės ūkio ministerija siekia stiprinti. Nes rinktis lietuvišką prekę reiškia ne tik palaikyti Lietuvos gamintoją. Tai taip pat reiškia stiprinti vietos ekonomiką, regionus ir mūsų pačių galimybę rinktis čia užaugintą ir pagamintą maistą.
Trumpoms maisto tiekimo grandinėms stiprinti numatytos ir Europos Sąjungos finansinės priemonės. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. Iki šiol pateiktos 26 paraiškos už 6,82 mln. Eur.
Parama gali būti skiriama transportui ir šaldymo įrangai, produktų paruošimui ir pakavimui, sandėliavimui, prekybos vietoms, užsakymų bei maršrutų sistemoms, koordinavimui, rinkodarai ir bendrai naudojamai technikai. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ vyks nuo šių metų lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
