2026-10-11
Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kaip ir kasmet, buvo gausi renginiais. Vienas jų – tarptautinė konferencija „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“, kurią surengė Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ „Ekoagros“, sulaukė ypač didelio susidomėjimo.
Tai jau trečioji kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta visuomenės švietimui apie ekologinę gamybą ir ekologiškus produktus. Ji subūrė Lietuvos ir užsienio ekspertus, mokslininkus, praktikus, ekologinės gamybos sektoriaus atstovus ir vartotojus.
Nuo kiekybės prie kokybės
Lietuva ekologinį ūkininkavimą remia jau daugiau kaip du dešimtmečius. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, ekologinei gamybai buvo skirta beveik 43 tūkst. ha. Per tuos metus daug investuota į sektoriaus augimą, gamybos plėtrą, ūkininkų kompetencijas. 2025 m. sertifikuota 291 tūkst. ha ekologinės gamybos plotų ir ši augimo tendencija mūsų šalyje tęsiasi.
Konferencijoje įžvalgomis apie ekologiniam sektoriui būtinus pokyčius pasidalijusi žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė akcentavo, kad šiandien esame jau kitame – pridėtinės vertės kūrimo etape. „Dabar laikas daugiau dėmesio skirti kokybei. Svarbu, ką iš tų ekologiškų hektarų sukuriame, kaip užauginta žaliava tampa produktu, ir ar tas produktas lengvai randa savo pirkėją“, – sakė viceministrė.
Ekologiškų produktų gamybos procesas reikalauja daugiau pastangų nei kiti. „Mums, politikos formuotojams, svarbu sudaryti sąlygas, kad vartotojas galėtų pasitikėti ekologišku produktu, kad suprastų, kuo jis skiriasi nuo kitų, kodėl jį reikėtų rinktis“, – kalbėjo viceministrė. Tačiau tai nėra vien valstybės užduotis. Tam reikia visų – politikos, ūkininkų ir vartotojų – komandinio darbo.
Pasak viceministrės, turime matyti ne vien ekologinės gamybos ūkį, o visumą – nuo dirvožemio ir ūkininko iki vartotojo stalo. Čia ypač svarbus ūkininkų bendradarbiavimas, trumposios maisto tiekimo grandinės, savivaldybių vaidmuo.
„Norisi, kad viešieji pinigai liktų mūsų ūkiuose. Tai – vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų“, – apie trumpųjų maisto grandinių plėtrą kalbėjo L. Valalytė.
Keičiu save – keičiu pasaulį
Konferencijoje vartotojai galėjo daugiau sužinoti apie ekologiškų produktų savybes ir naudą, jų sertifikavimą, vaikų mitybą, produktų kainas bei ekologinių ūkių patirtį.
VšĮ EKOAGROS direktorė Virginija Andrulė, papasakojusi apie ekologinės gamybos sertifikavimo sistemą, pabrėžė, kad kiekviename etape yra nepriklausoma kontrolė – nuo lauko iki stalo. „Jeigu nebūtų sertifikavimo, vartotojas turėtų tikėti tik pardavėjo žodžiu. Tikrumas prasideda nuo ženklo – šį pažadą įgyvendina EKOAGROS“, – akcentavo direktorė.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė, ūkininkė, mama Brigita Mosiejauskė dalijosi patirtimi, kaip jų šeima kasdien renkasi ekologiją. Restorano šefas Ignas Damanskas susidomėjusiems patarė, kaip įtraukti daugiau ekologiškų produktų į kasdienę mitybą neviršijant biudžeto. Nielsen IQ vyr. klientų vadybininkė Marja Strelec aptarė ekologiškų ir neekologiškų produktų kainų skirtumus lentynose.
KTU maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė, pasakodama apie ES atliktus pesticidų tyrimus, pabrėžė, kad švarus ekologiškas maistas tiesiogiai prisideda prie žmonių sveikatos. Ypatingą dėmesį ji skyrė vaikų mitybai. „Vaikai nėra maži suaugusieji. Vienas vaiko kūno kilogramas suvartoja daug daugiau maisto nei suaugusiojo, tad ir patenkančių pesticidų bus daug daugiau. Vaikai dažnai išsirenka valgyti monotonišką maistą, tad su vienu produktu gali gauti labai daug pesticidų“, – įspėjo mokslo atstovė.
Konferencijoje taip pat vyko diskusijos, kuriose susitiko Lietuvos ir kitų šalių ūkininkai, verslo, mokslo, savivaldos institucijų atstovai. Visi jie kvietė pažvelgti į ekologiją iš skirtingų perspektyvų – nuo gamybos ir sveikatos iki vartotojo pasirinkimo.
Konferencijai baigiantis KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto prof. dr. Daiva Žostautienė visus pakvietė sustoti, įvertinti savo įpročius ir prisiminti paprastą, bet svarbią mintį: „Keičiu save – keičiu pasaulį.“
