2026-10-09
Airido Žilovo nuotr.
Pasirengimas krizėms priklauso ne tik nuo sukauptų atsargų, bet ir nuo valstybės, verslo bei gyventojų gebėjimo veikti išvien – tai praktinėje saugumo konferencijoje „Saugumo kodas 2026“ vykusioje diskusijoje „Kas užtikrins, kad Lietuva nesustotų?“ pabrėžė Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dorita Visalgienė.
Vienas svarbiausių valstybės atsparumo elementų – gebėjimas užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu net ir sutrikus įprastam tiekimui.
Lietuva turi stiprius grūdų, pieno ir jautienos gamybos sektorius, tačiau kai kurių produktų, tarp jų kiaulienos, daržovių ir vaisių, tiekimas labiau priklauso nuo importo. Krizės metu gali keistis ir gyventojų poreikiai, todėl svarbu iš anksto įvertinti, kokių produktų gali pritrūkti ir kaip užtikrinti jų tiekimą.
Maisto saugumas priklauso ne vien nuo to, kiek jo pagaminama ar sukaupiama. Būtina užtikrinti ir žemės ūkiui reikalingų išteklių tiekimą, maisto perdirbimą, sandėliavimą, transportavimą bei galimybę gyventojams jo įsigyti.
Kanclerė atkreipė dėmesį į „Vyčio skliautas 2026“ pratybų patirtį, kuri išryškino tarpinstitucinio koordinavimo, greito sprendimų priėmimo ir aiškaus atsakomybės pasiskirstymo svarbą.
„Atsparumas – ne sandėlis, o veikianti grandinė. Maisto turėjimas savaime dar nereiškia, kad ištikus krizei jis pasieks žmogų. Svarbu ne tik tai, kiek pagaminame, bet ir tai, ar gebame užtikrinti maisto perdirbimą, logistiką ir prieinamumą“, – pabrėžė D. Visalgienė.
Airido Žilovo nuotr.
Pasak kanclerės, šalies atsparumą gali stiprinti ir trumposios maisto tiekimo grandinės. Glaudesnis bendradarbiavimas su vietos ūkininkais ir kooperatyvais padėtų stiprinti vietos gamintojus, lanksčiau reaguoti į tiekimo sutrikimus bei užtikrinti būtiniausių produktų prieinamumą.
Pasirengimas krizėms reikalauja suderintų valstybės, verslo ir gyventojų veiksmų. Valstybė turi nustatyti aiškius veikimo principus, kaupti reikalingas atsargas ir koordinuoti veiksmus. Verslas turi planuoti, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą ir numatyti alternatyvius tiekimo bei logistikos sprendimus. Gyventojai turėtų iš anksto apsirūpinti būtiniausiomis atsargomis, kad pirmąsias 72 valandas galėtų savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo šeima. Tai leistų valstybės pagalbą pirmiausia nukreipti tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Diskusijoje kartu su D. Visalgiene dalyvavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas ir energetikos ministras Lukas Savickas. Diskusiją moderavo žurnalistė Živilė Vaškytė-Lubienė.
