2026-10-09
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė konferencijoje „Teisminė mediacija Lietuvoje: kartu kuriant veiksmingą su(si)taikymo kultūrą“ pabrėžė, kad mediacija baudžiamajame procese gali tapti papildomu būdu įgyvendinti teisingumą, kai vien formalios atsakomybės nepakanka siekiant atkurti nusikalstamos veikos pažeistus santykius ir atliepti nukentėjusiojo poreikius.
„Teisingumo įgyvendinimas baudžiamajame procese neturi būti suprantamas vien kaip asmens nubaudimas. Tai ir siekis kiek įmanoma daugiau atkurti tai, kas buvo nusikalstamos veikos pažeista, suteikti galimybę nukentėjusiajam būti išgirstam ir suprastam. Būtent čia atsiranda mediacijos vaidmuo“, – sakė R. Tamašunienė.
Pasak ministrės, mediacija nėra siekis nusikalstamą veiką paversti paprastu konfliktu ar pakeisti baudžiamąjį procesą. Ji gali būti papildoma priemonė, leidžianti geriau įgyvendinti atkuriamojo teisingumo principus.
„Teisingumas nėra vien klausimas, kokią bausmę skirsime už padarytą žalą. Tai taip pat klausimas, ką galime padaryti su ta žala, kuri jau atsirado“, – teigė ministrė.
Šiuo metu mediacijos taikymo galimybės baudžiamajame procese Lietuvoje yra ribotos. Teisingumo ministerija yra parengusi Baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Mediacijos įstatymo pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sudaryti platesnes galimybes mediacijai baudžiamajame procese.
„Mūsų tikslas nėra pakeisti baudžiamąjį procesą ar padaryti mediaciją jo alternatyva. Siekiame suteikti daugiau galimybių ją taikyti ten, kur ji gali duoti realią naudą“, – sakė R. Tamašunienė.
Ministrės teigimu, mediacija gali būti svarbi tiek nukentėjusiajam, tiek nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nukentėjusiajam ji gali suteikti galimybę išsakyti savo poziciją, užduoti rūpimus klausimus, būti išgirstam, o kaltininkui – geriau suvokti savo veiksmų pasekmes ir prisiimti atsakomybę.
„Tikroji atsakomybė prasideda tada, kai žmogus suvokia: „Aš tai padariau kitam žmogui.“ Ne abstrakčiai, ne pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, o konkrečiam žmogui – su konkrečiu vardu, gyvenimu, šeima, baimėmis ir pasekmėmis“, – pabrėžė teisingumo ministrė.
Pasak R. Tamašunienės, tam tikrais atvejais mediacija taip pat gali padėti sutrumpinti baudžiamojo proceso trukmę ir sumažinti jam reikalingus išteklius. Vis dėlto jos taikymas neturėtų būti formalus – svarbu įvertinti, kada toks procesas gali būti prasmingas ir naudingas.
„Rengiamu įstatymų pakeitimų paketu siekiame ne tik pakeisti teisės normas. Siekiame suteikti baudžiamajam procesui daugiau lankstumo ir daugiau galimybių ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi tiek nukentėjusiajam, tiek visuomenei“, – sakė R. Tamašunienė.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad sėkmingam mediacijos taikymui neužteks vien teisės aktų pakeitimų – svarbus bus mediatorių pasirengimas dirbti su baudžiamosiomis bylomis, taip pat teisėjų, prokurorų ir kitų specialistų supratimas apie šio instituto galimybes.
