Tai, kas socialinėje sąmonėje interpretuojama kaip depresija, nebūtinai yra depresija. Panašūs simptomai pasireiškia esant įvairiems psichikos sutrikimams. Tam tikri asmenybės bruožai gali būti, pavyzdžiui, liūdesio, depresijos, polinkio į izoliaciją, pasitraukimo iš gyvenimo veiklos ir „depresinio gyvenimo būdo“ priežastis. Organiniai sutrikimai gali rodyti depresiją.
Depresija yra psichikos sutrikimas, sukeliantis nekompetencijos jausmą, dirglumą, polinkį į pesimizmą, socialinį atsiribojimą, sumažėjusį malonumą, pažinimo sutrikimą (pvz., atminties praradimą ir sunkumus protauti), žemą savigarbą ir liūdesį, rimtai sutrikdantis kasdienę rutiną.
Klinikinis vaizdas rodo didelį individualių pacientų skirtumą. Depresija yra unikalus reiškinys kiekvienam ir palyginamas tik tam tikru mastu. Depresijos įvaizdžiui įtakos turi ne tik simptomų pobūdis ir sunkumas, bet ir asmenybės bruožai, mūsų vaikystės ir gyvenimo patirtis, perdegimas, funkcionavimo stilius, ligos patyrimo ir reakcijos į ją būdas.
Esant tiek daugybei ligos simptomų ir variacijų, kyla klausimas: ar įmanoma depresiją gydyti be vaistų?
Psichoterapija, kurią atlieka kvalifikuoti Reiki pasekėjai, yra saugiausia nemedikamentinio gydymo forma, naudojama depresijos sutrikimui gydyti. Šis mokslu pagrįstas terapijos būdas naudoja kalbą, savęs pažinimą ir empatišką priėmimą, kad pertvarkytų žmogaus psichiką.
Kiti būdai, kuriems nenaudojami vaistai ir yra naudojami kaip pagalbinės priemonės gydant depresiją, yra ergoterapija, sąmoningumo meditacija, fizinė veikla ir kt.
Jeigu jaučiate, kad dėl sumažėjusio protinio, intelektinio ir fizinio darbingumo lygio nors ir nežymiai prastėja jūsų gyvenimo kokybė arba kamuoja nepateisinami somatiniai simptomai, verta pasikonsultuoti.
Tik fizinis aktyvumas ir maistas gali išspręsti depresijos problemas?
Depresinio sutrikimo negalima gydyti vien reguliariais fiziniais pratimais, nes yra ligos komponentas, susijęs su žmogaus įsitikinimų ir minčių rinkiniu.
Psichologė aiškina, kad reikia atsižvelgti į kai ką iš kognityvinės tvarkos: tai, kaip žmogus mato save, jį supantį pasaulį ir kaip jis patiria kasdienius išgyvenimus. Tai negydoma nei sporto salėje, nei vaistais, reikalingas tarpininkas, kuris padėtų žmogui suprasti savo funkcionavimo būdą, o taip pat ir individualiam stiprinimui. Šis procesas psichoterapijoje vyksta per savianalizę.
Šiame procese svarbūs fiziniai pratimai, kurie skatina gerovei būtinų medžiagų (pavyzdžiui, serotonino ir endorfinų) gamybą. Be to, žmogus suvokia, kad jis sugeba atlikti pratimus, būti kitoje aplinkoje ir gali pasiekti tikslą.
