Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta 2017 m. kovo 21 d., įpareigojo Joniškio rajono savivaldybę nutraukti sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugų teikimo su savivaldybės įmone UAB Joniškio komunaliniu ūkiu.
Sutartis su savivaldybės įmone sudaryta vidaus sandorio pagrindu. Vidinius sandorius nedraudžia sudaryti LR viešųjų pirkimų įstatymas. Joniškio rajono savivaldybės taryba nustatė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą Joniškio rajone (21 Eur vienam asmeniui per metus). Taip pat Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu UAB Joniškio komunaliniam ūkiui buvo pavesta eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir nustatyta vienos tonos atliekų surinkimo iš jų turėtojų ir transportavimo į jų šalinimo vietas kaina.
Situaciją komentuoja Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis.
Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jis bus vykdomas. Savivaldybė išlaidų dėl teisminio proceso nepatyrė, su byla susijusius dokumentus rengė savivaldybės teisininkai, taip atlikdami savo tiesiogines pareigas. Tačiau… Norėčiau rajono žmonėms pakomentuoti susidariusią situaciją.
Rinkliava ne didesnė nei kituose rajonuose
Noriu patikinti, kad mūsų savivaldybės gyventojams rinkliava (21 Eur vienam asmeniui per metus) yra panašaus dydžio kaip ir kituose rajonuose. Galima palyginti su kitomis apskrities rajonų savivaldybėmis – Akmenės, Kelmės rajonuose tokia pat rinkliava siekia 20 Eur, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonuose – 21 Eur. Rinkliavos dydis Šiaulių apskrities savivaldybėse yra vienas mažiausių Lietuvoje. Pavyzdžiui, Tauragės rajono savivaldybėje rinkliava miesto gyventojams siekia 43,44 Eur, rajono gyventojams – 30,41 Eur asmeniui. Joniškio rajono žmonės tikrai nepermokėjo už šią paslaugą. Rinkliavos dydį tvirtina Taryba, tad diskutuojama dėl kiekvieno euro ir tik tada priimamas galutinis sprendimas.
Stambus verslas nusitaikęs į savivaldybių įmonių veiklos teritoriją
Gerbiu teismo sprendimą, tačiau mano nuomonė yra kitokia. Vertėtų šiuo klausimu pasigilinti ir aukštesniu lygmeniu nei savivaldybės. Akivaizdu, kad nesuderinamos nuostatos yra Konkurencijos ir Viešųjų pirkimų įstatymuose, nes sudaryti sutartį vidaus sandorio būdu Viešųjų pirkimų tarnyba, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, leido, nors tai ir prieštarauja Konkurencijos įstatymui.
Prieš kelias savaites teko dalyvauti bendrame LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir LR Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kur su merais buvo aršiai diskutuojama dėl vidaus sandorio savivaldybėse sudarymo. Visgi mums, merams, pavyko įrodyti, kad tokio pobūdžio sandoriai yra ypač reikalingi mažose rajonų savivaldybėse, tokiose kaip Joniškis, Akmenė, Pakruojis ir kt., kur konkurencijos nėra, veiklą, susijusią su atliekų išvežimu, vykdo dažniausiai savivaldybės įmonės, o paskelbus viešųjų pirkimų konkursą galėtų ateiti tik didžiosios privačios įmonės iš didžiųjų miestų.
O kad jos veža pigiau – neįrodyta. Ties šia vieta ir norėtųsi stabtelėti. Ne paslaptis, nes ir LR Seime atvirai kalbama apie tendencingai besiklostančią situaciją atliekų tvarkymo ir išvežimo srityje. Galimai yra siekiama, kad keli vežėjai aptarnautų visą Lietuvos rinką.
Lietuva jau dabar galimai yra padalinta į 3–4 dalis pagal atliekų išvežimo paslaugas teikiančias įmones. Dalyje Lietuvos paslaugas teikia šios įmonės, o mažesnės rajonų savivaldybės, vis dar nenuleidžiančios rankų ir siekiančios, kad savivaldybės įmonės vykdytų veiklą, jos darbuotojai turėtų darbus ir nereikėtų jų uždarinėti, pripažįstamos kaip neteisėtai sudarančios ir vykdančios paslaugų teikimo sutartis.
Tiesa, kitoms savivaldybėms, kurios lygiai taip pat, vidaus sandorio būdu, yra sudariusios sutartis su savo rajonų vežėjais, dar neteko bylinėtis teisme, nes paprasčiausiai niekas neapskundė tokių sutarčių, o Joniškis šioje vietoje tampa tarsi atpirkimo ožiu.
Kas bus po metų ar dviejų jei viską atiduosime į privačių vežėjų rankas? Sunykus savivaldybės įmonėms, realios konkurencijos nelieka ir didysis vežėjas diktuoja savivaldybėms kainas. Tuomet jau pasirinkimo nebebus, savo kainos nustatyti Tarybos sprendimu nebebus galimybės.
Tai ne mano vieno nuomonė, bet ir kitų rajonų merų mintys. Stambios įmonės, siekdamos kuo didesnio pelno, daro įtaką. Minėtos diskusijos Seime metu buvo pakviesti savo poziciją išsakyti Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovai (privataus verslo atstovai), tačiau Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos atstovai nebuvo pakviesti ir jų nuomonės išklausyti nepavyko.
Regionų stiprinimas – tik tuščios kalbos?
Praeitos kadencijos, taip pat ir šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė skambiai kalba apie siekį stiprinti regionus, tačiau darbai rodo visai ką kitą. Vien ką reiškia daromos reformos valstybės įmonėse (Sodra, Valstybinė mokesčių inspekcija,
Darbo birža, rajono policijos komisariatas, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, miškų urėdija) kuomet rajone lieka atitinkamos institucijos skyriai ar padaliniai, mažinami etatai, žmonės lieka be darbo, o didžiuosiuose miestuose tose pačiose įmonėse etatų skaičius auga. Šiuo atveju, kaip sakoma, lazda turi du galus. Žmonės, netekę darbo, emigruoja, tad rajone mažėja gyventojų skaičius, o tuomet tenka uždarinėti mokyklas ir pan.
Savivaldybių įmones taip pat bandoma įstumti į panašią situaciją. Siekiama, kad nebevykdytų veiklos ir užsidarytų. Jeigu paslaugas teikia mūsų rajono įmonė, tad automatiškai ir jos sumokėti mokesčiai pasilieka rajone. UAB Joniškio komunalinis ūkis per 2016 m. sumokėjo 128 tūkst. Eur mokesčių, kurie sugrįžo į rajono biudžetą.
Kokia gali būti konkurencija vienodomis sąlygomis savivaldybės įmonei ir privačiai verslo įmonei? Pagrindinis privačių įmonių veiklos tikslas – pelno siekimas, o savivaldybių įmonių – savivaldybių viešųjų interesų tenkinimas. Skaidri pajamų ir išlaidų apskaita, reglamentuotas paslaugų įkainių nustatymas, griežta veiklos kontrolė ir stebėsena, koncentruota veiklos teritorija komplikuoja savivaldybių įmonių galimybę konkuruoti su privačiomis įmonėmis.
Normalu, kad viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujančios įmonės domisi savo potencialiais konkurentais. Pagal įstatymą visa informacija apie savivaldybės įmonę (paslaugų įkainiai, metinė įmonės apyvarta, darbuotojų atlyginimai) yra lengvai pasiekiama internete, tad privataus verslo atstovai gali lengvai nuspėti kokią kainą pasiūlys savivaldybės įmonė.
Privataus verslo informacija viešai neskelbiama. Juolab privačios įmonės, kurios dažnai turi dukterines įmones, gali kompensuoti nuostolingą sutarčių vykdymą pagal kitas sutartis gaunamomis pajamomis. Tad kur čia vienodos konkurencijos sąlygos?
… kad rajone žmonės turėtų darbus
Aš esu už tai, kad Joniškio rajono įmonės dirbtų, o ne užsidarytų, rajono žmonės turėtų darbus. Konkurencijos taryba ir kitos institucijos tegul tikrina kainas, ar jos yra realios, ar ne per didelės. Džiaugiuosi, kad Seimo nariai priėmė logišką sprendimą ir po ilgų LR viešųjų pirkimų įstatymo svarstymų vidaus sandoriai nebuvo uždrausti.
Tiesa, Prezidentė dar nepasirašė šio įstatymo, nes Seimas jį priėmė tik praeitą savaitę. Būtų labai keista, jeigu vidaus sandoriai būtų uždrausti ir Lietuva taptų vienintelė Europos valstybė, kurioje draudžiami vidaus sandoriai. Tad tikiuosi lobistams nepavyks užkirsti kelio galioti vidaus sandoriams.
Viliuosi, kad įstatymai bus sureguliuoti taip, jog bus galima teisėtu būdu pavesti savivaldybės įmonėms teikti paslaugas rajono žmonėms.