Nenuostabu, kad senstant ar veikiant tam tikriems fiziniams ar genetiniams faktoriams, jūsų regėjimas laikui bėgant keičiasi. Tačiau ne kiekvienas regėjimo pokytis yra nenormalus, kaip, pavyzdžiui, jūsų akys reikalauja daugiau šviesos, kad galėtumėte aiškiau matyti arba kuomet sunku atskirti juodą ir mėlyną spalvą – šie reiškiniai įprasti ir jiems esant tikrai nereiškia, kad reikalingi akiniai. Nepaisant to, egzistuoja nemažai simptomų, kurie simbolizuoja apie rimtesnius regėjimo pokyčius, kuriuos ir aptarsime.
Galimi simptomai
Simptomai, kurie gali indikuoti, jog jums reikalingi korekciniai akiniai, gali skirtis priklausomai nuo to, kokią akių problemą turite, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:
- Neryškus, susiliejęs vaizdas;
- Tolimesni objektai neturi aiškių ribų, linijų ir atrodo šiek tiek migloti;
- Galvos skausmas;
- Akių nuovargis ar sudirgusios akys;
- Iškreiptas matymas;
- Sunkumai vairuojant naktį.
Jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų ar kitų, kokių nors neįprastų pokyčių, kreipkitės į optometrininką ar akių gydytoją. Jis gali atlikti akių apžiūrą ir išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduriate ir kaip galima kuo efektyviau padėti.
Regos sutrikimų tipai
Nacionalinis akių institutas teigia, kad dažniausiai pasitaikančios regėjimo problemos yra refrakcijos sutrikimai. Refrakcija – tai kai akies ragena ir lęšiukas išlenkia įeinančią šviesą taip, kad ji būtų nukreipta į akies tinklainę, o refrakcijos yda atsiranda tada, kada į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje. Taip gali atsitikti dėl senėjimo arba akies ar ragenos formos pokyčių.
Gali būti diagnozuojama:
1. Trumparegystė
Ši patologija atsiranda tada, kuomet vaizdas susidaro prieš tinklainę – tai gali nutikti dėl kelių priežasčių: akies obuolys yra per ilgas arba jei ragena yra per daug išlenkta. Trumparegystę galima įtarti kai žmogus aiškiai mato netoli esančius daiktus, tačiau kai daiktai yra toli, jie tampa neryškūs. Šį kondicija dažniausiai diagnozuojama įvairaus amžiaus žmonėms, vis tik dažniausiai pastebima tarp 7 – 12 metų vaikų (maždaug 20 – 30 proc. vaikų Lietuvoje tampa trumparegiais) vėliau paauglystėje problema tik stiprėja, bet ties 18 – 40 gyvenimo metus, regos aštrumas gali ir stabilizuotis. Liga gali būti įgyta ir įgimta.
Šią akių ligą galima skirstyti į įgytą dėl:
- Per didelės akių apkrovos – ji gali kilti dėl per ilgo žiūrėjimo į elektroninių prietaisų ekranus, prasto apšvietimo, tinkamo atstumo nesilaikymo skaitant, rašant ar naudojantis išmaniaisiais prietaisais.
- Šiandieninės evoliucijos pasekmių – mokslininkų teigimu, trumparegystė šių laikų žmogui yra visai įprastas reiškinys. Tai vyksta, nes visą mums svarbią informaciją, galime pasiekti naudodamiesi išmaniaisiais prietaisai, tad iki artimiausio objekto yra vos 25-30 centimetrų.
- Streso – tai dažnas veiksnys, darantis įtaką daugelio ligų atsiradimui, akių problemos taip pat ne išimtis. Streso metu, į kraują išskiriami hormonai (katecholaminai), jie atsakingi už simpatinės nervų sistemos aktyvumą, to pasekoje padidėja akispūdis, gali būti pažeidžiami energijos atkūrimo procesai tinklainėje ar pradėti kauptis lipidų peroksidacijos produktai akies audinyje. Daugiau sužinoti apie katecholaminų daromą efektą organizmui galite čia.
Trumparegystę įprastai galima koreguoti kontaktiniais lęšiais arba akiniais. Kur kas rečiau taikomi chirurginiai metodai – fotorefrakcinė keratektomija. Taip pat, trumparegystės prevencijai, ypač jauname amžiuje rekomenduojama atlikti akių mankštas.
Tad jeigu sunkiai pastebite tolumoje esančius gatvės ženkus ar net sunkiai įžiūrite žmonių atvaizdus televizoriaus ekrane, į tolį žiūrite prisimerkus, bet nekyla problemų matyti arti esančių objektų – galite sau įtarti trumparegystę.
2. Toliaregystė
Esant toliaregystei, toli esantys objektai dažniausiai yra aiškūs, o arti esantys objektai – neryškūs. Taip atsitinka, kai akies obuolys yra per trumpas ( įgimtos toliaregystės atveju) arba ragena yra netaisyklingos formos. Turint šį akių sutrikimą objekto vaizdas yra sufokusuojamas už tinklainės. Tokio tipo regėjimo sutrikimas gali būti ištaisomas nešiojant korekcinius akinius su glaudžiamaisiais lęšiais.
3. Astigmatizmas
Astigmatizmo atveju šviesa netolygiai pasiskirsto tinklainėje (koncentruojama daugiau nei vienoje akies vietoje), todėl vaizdai gali atrodyti neryškūs arba ištempti. Astigmatizmas atsiranda dėl netaisyklingo akies ragenos arba lęšiuko išlinkimo. Jei ragena arba lęšiukas yra netolygiai išlenkti, šviesos spinduliai lūžta netinkamai. Tai gali sukelti: neryškų matymą. galvos skausmus. akių įtampą (galite tai pastebėti ilgai susikaupę, pavyzdžiui, dirbdami kompiuteriu). Astigmatizmą galima koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais ir refrakcine chirurgija. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dauguma žmonių gali turėti lengvą astigmatizmą ir ypač didelių pokyčių ar diskomforto nepastebėti.
4. Presbiopija (senatvinė toliaregystė)
Presbiopija yra fiziologinis akomodacijos nepakankamumas, susijęs su akies senėjimu, dėl kurio palaipsniui blogėja gebėjimas aiškiai sufokusuoti vaizdą į artimus objektus. Dažnas presbiopijos požymis yra sunkumai skaitant smulkius rašmenis, dėl kurių skaitymo tekstą tenka laikyti toliau. Kiti su tuo susiję simptomai gali būti galvos skausmai ir akių nuovargis.
Tai tipiška senėjimo pasekmė, pirmieji simptomai paprastai pradeda reikštis nuo 38 iki 42 metų. Ji atsiranda dėl su amžiumi susijusių lęšiuko ir akies krumplyno raumenų galios pokyčių: sumažėjusio elastingumo ir padidėjusio kietumo, dėl kurių akis, žiūrėdama į artimus objektus, šviesą sukoncentruoja ne į tinklainę, o už jos. Ši patologija gali būti sprendžiama nešiojant skaitymo akinius, multifokalinius kontaktinius lęšius.
Gali būti pastebimos ir kitos su amžiumi susijusios regėjimo problemos – geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ir katarakta, tačiau šių patologijų jau negalima gydyti regėjimą gerinančiais akiniais.
Tad jei jaučiate bet kurį iš šių simptomų ar įtariate sau tam tikrą akių ligą, kuo greičiau kreipkitės į optometrininką ar akių gydytoją. Vis tik yra žmonių grupė, kuriems simptomai, dėl prastėjančių akių, nėra tokie ryškus ir dažnu atveju gali būti ignoruojami, todėl pravartu nuolat stebėti akių sveikatą bei reguliariai jas tikrintis. Tik akių gydytojas galės atlikti išsamų akių tyrimą ir nustatyti, ar jums būtų naudinga nešioti akinius.