Ne visi lietuviai džiaugiasi, kai dega kaimyno namas. Šios tiesos gyvas įrodymas – raseiniškių Aleksejaus Šubino ir Almos Truskauskaitės šeimos, neseniai gaisre praradusios didžiąją dalį per gyvenimą užgyvento turto, asmeninė patirtis.
Džiaugiasi išsaugoję prisiminimus
Alma ir Aleksejus visiškai nesigraužia dėl to, kad jau kuris laikas tenka miegoti ant čiužinio, patiesto ant grindų, kad kai kuriuos daiktus, vaikų žaislus tenka surikiuoti ant kėdžių, ant grindų. Šeima šiuo metu glaudžiasi Raseiniuose, nuomojamame dviejų kambarių bute, džiaugiasi, kad pavyko rasti butą su būtiniausiais baldais.
Iš to, kaip Alma ir Aleksejus meiliai į vienas kitą žiūri, supranti, kad užvis labiau šiuo metu jie vertina tai, ką iš naujo kuria kartu su mažamečiais vaikais. Gaisras dar kartą viską pervertino. Buvo sausio pabaiga, kai Raseiniuose, Aušros alėjoje, ugnis negailestingai nuniokojo šeimos namus ir pasiglemžė beveik viską, ką buvo kartu užgyvenę. Liepsnos paliko tik aprūkusias namo sienas, kelis daiktus ir prisiminimus.
„Džiaugiamės, kad liepsnos nepasiėmė šeimos nuotraukų“, – sako Alma.
Kalbant apie gaisrą jai iki šiol akyse tvenkiasi ašaros. Aleksejus kur kas ramesnis. Jis jau žino, ką reiškia iš naujo stotis ant kojų, kai visko netenki. Vyrui toks kartas jau trečias. Pirmoji patirtis – 1998-aisiais, kai jis atvyko gyventi į Lietuvą. Antras kartas – skyrybos.
Stebino žmonių gerumas
Aleksejus ir Alma sakosi esantys visiškai ne tie žmonės, kuriems būtų įprasta prašyti pagalbos. O jos verkiant reikėjo.Po nelaimės šeimos pagalbos šauksmas išplito tiek socialiniuose tinkluose, tiek iš lūpų į lūpas. Skambučiai dėl pagalbos netilo ir Aleksejaus telefone. Po nelaimės pirmiausia suskubo padėti draugai, pažįstami ar visiškai šeimos nepažinoję žmonės. Jie aukojo ne tik nebenaudojamus baldus, pinigus, bet ir padėjo sutvarkyti degėsius. Šeima tai ypač vertina.
„Gerai, kad savo rankomis neteko čiupinėti tų sudegusių daiktų. Nežinau, ar būtų kilusi ranka juos visus išmesti, aprūkusį ir beveik išsilydžiusį šaldytuvą ir tai pasilikau“, – pripažįsta Aleksejus.
Vaikai išgyvena gaisro padariniusDaugelis geros valios žmonių pageidavo likti anonimais. Ypač porą nustebino netrukus po nelaimės atvežtas didžiulis maisto paketas.„Vyras padavė didžiulius maišus su gausiais pirkiniais. Padėkodami paklausėme vardo, o jis atsakė: „Manykit, kad nuo Dievo“, – prisimena Aleksejus. Daugiausia paramos gauta iš ten, iš kur mažiausiai tikėtasi. Visgi buvo ir kitokios žmonių reakcijos.
„Buvo, kas iš draugų atgręžė nugarą, kas leido suprasti, kad džiaugiasi dėl to, kas mums nutiko, bet buvo ir tokių dosnių, kurie patys vos galą su galu sudurdami pervedė pinigų į sąskaitą. Net atkalbinėjimai nepadėjo“, – pasakoja Alma.
Visgi šeima pripažįsta, kad geros valios žmonių buvo dešimteriopai daugiau, ir nuoširdžiai dėkoja visiems už pagalbą. Tai ji leidžia po truputį vėl stotis ant kojų – sudėti namo langai bei durys, tvarkomos grindys.
Aleksejus ir Alma tiki, kad namą pavyks prikelti gyvenimui, tiki ir tuo, kad vaikus paliks slogūs prisiminimai ir sapnai.Neseniai antrąjį gimtadienį atšventusi poros dukrelė labiausiai išgyvena dėl to, kad liepsnos prarijo jos didžiulį pliušinį meškiną. Mergaitė po gaisro ilgai nenurimo.
„Kurį laiką neprisileido manęs. Naktį prabusdavo ir klykdavo, bėgdama ieškoti močiutės, nuolat verkė“, – pamena Alma.
Dešimtmetis Aleksejaus sūnus po gaisro pradėjo miegoti tik degant šviesai.
Stinga statybinių medžiagų
Raseinių rajono savivaldybė nukentėjusiems nuo gaisro skyrė 1 140 eurų vienkartinę pašalpą, dėl kurios nemažai reikėjo pavargti.
„Naujos statybos namas buvo nepriduotas, nes dar nebuvo pasirūpinta namo išore“, – sako Aleksejus.
Jo teigimu, gauta pašalpa – maksimali, kokios tik gali tikėtis panašią situaciją išgyvenantieji. Šeima tikėjosi, kad Savivaldybė galės pasiūlyti tinkamą būstą, kuriame jie galėtų laikinai įsikurti.
Aleksejus ir Alma buvo pasirengę priimti bet kokį pasiūlymą. Deja, Savivaldybė negalėjo pasiūlyti šeimai tinkančio sprendimo. Aleksejus ir Alma stengiasi atstatyti namą kaip įmanoma greičiau, kad vėl galėtų ten grįžti gyventi. Šiuo metu šeimai vis dar labai stinga statybinių medžiagų. Jie būtų labai dėkingi geradariams, galintiems padėti šiuo klausimu.