VILNIUS: tarpukarinio modernizmo ženklai Vilniaus mokyklose ir duoklė funkcionalizmui

1935 – aisiais metais Vilniaus krašte uždaromos lietuvių mokyklos ir vietoje jų planuojama atidaryti 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokymo įstaigų. „Pilsudskis su tais planais nieko bendro neturėjo – jis jau buvo miręs. Minint jo mirties metines, buvo paskelbta, kad reikėtų pastatyti šimtą mokyklų Vilniaus krašte, kadangi ta žemė artimiausia maršalo širdžiai. Formaliai žiūrint taip ir buvo – jo širdis palaidota Rasų kapinėse“, – pasakojimą apie tarpukariu įsteigtas Vilniaus mokyklas pradeda LRT Plius laidos „Stop juosta“ ekspertas, VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.

Kauno centrinis paštas – vienas įdomiausių modernizmo pastatų

Maršrutą pradėsime nuo Kauno – moderniosios architektūros sostinės. Pirmasis susitikimas – centriniame pašte, kuris laikomas vienu įdomiausių Kauno modernizmo pastatų. Pastato architektas – Feliksas Vizbaras. 1935-ieji.

Nors specialistai šį pastatą vertina kaip vieną iš Lietuvos funkcionalizmo pirmtakų, pašto architektas savo statinį suvokė kaip tautinio stiliaus pavyzdį. „Kaune ryškaus funkcionalizmo nėra. Mes tai vadiname modernizmu, nes čia persipynę visos modernizmo srovės: funkcionalizmas, tautiškumas, truputis kubizmo. Visa tai – tarsi persipynę“, – pasakoja architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Vienintelis grynojo funkcionalizmo pastatas Kaune – tyrimų laboratorija

Vienintelis grynojo funkcionalizmo pastatas Kaune, anot architektūros istorikės – tyrimų laboratorija, statyta karo reikmėms. Pastato architektas – Vytautas Landsbergis – Žemkalnis. 1935-ieji. Dabar čia studijuoja KTU chemikai.

„Kaune nėra nei vieno statinio, kurį būtų projektavęs lenkų architektas. 1938-aisiais metais buvo paskelbtas vyriausybinių pastatų statybos konkursas. Kai 1939-aisiais reikėjo įteikti premiją, rudenį sugrąžino Vilnių ir konkursas tapo neaktualus“, – teigia J.Kančienė.

Nepriklausomybės kovų metu – kas antras kareivis buvo beraštis

Iš Kauno su architektūros specialistais laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į tarpukario Vilnių – ieškoti minėto funkcionalizmo. Pradėsime nuo švietimo.

„Bendras vidurkis Lenkijoje ir Lietuvoje neraštingų žmonių apie 1923 metus buvo beveik vienodas – 33 procentai. Skirtingai nuo Lietuvos, Lenkijos kariuomenėje kas antras kareivis Nepriklausomybės kovų metu buvo beraštis – kariai buvo mokomi ne tik šaudyti, bet ir skaityti. Kita bėda, kad Rusijoje nebuvo sukurta švietimo infrastruktūra, tad paveldėti iš imperijos nebuvo ko. Masinis švietimas buvo pradėtas vokiečių okupacinės valdžios, kuri visur prikūrė mokyklų, tačiau kokio jos lygio buvo tada – neaišku. Valstiečių vaikus sukvietę pedagogai aiškino jiems apie daržininkystę. Bet vis tiek tai buvo tam tikra mokslo pradžia“, – teigia VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.

Lietuviai tarpukario lenkų steigtomis mokyklomis nesidžiaugė

1935 – aisiais metais Vilniaus krašte uždaromos lietuvių mokyklos ir vietoje jų planuojama atidaryti 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokyklų. Šio grandiozinio plano dalis – pradinė mokykla Bezdonyse. 1937-ieji.

„Mokyklos atidarymas buvo aukšto lygio renginys, kurį lietuviška spauda nutylėjo – galbūt dėl didelės nemeilės, ar dėl datos – spalio 9 dieną Lietuvoje buvo minima Vilniaus praradimo diena“, – pasakoja VDU istorikas.

Liepkalnio pagrindinė mokykla – moderniausia mieste

Vilnius, Liepkalnis. Tuometinis darbininkų rajonas ir čia pat pastatoma mokykla. Pastato architektai – Romualdas Gutas – tuometis Vilniaus urbanistinio biuro vadovas ir jo padėjėjas Stanislovas Bukovskis. 1939-ieji. Mokykla tuo metu vadinta Juzefo Pilsudskio vardu. Minėtojo Pilsudskio 100 – o mokyklų plane ši buvo 40-oji. Pastatas tuo metu buvo moderniausias mieste.

„Architektas Romualdas Gutas – tipinis modernistas, bet kartu ir netipinis. Jis daug dėmesio skyrė architektūros ryšiui su aplinka, kaip įkomponuoti objektą į kraštovaizdį. Architektai modernistai manė, kad novatoriškumas architektūroje – lengva fasado priežiūra, tad neklijavo skulptūrų, kurios rinktų dulkes. Gutas pasitelkė paprastus modernistinius sprendinius, vyravusius to meto Europoje. Kompozicija – laisva, daug dėmesio skiriama funkcionalumui“, – pasakoja Michał Pszczółkowski.

Tiesa, sovietmečiu čia veikė geležinkelininkų mokykla, o atgavus nepriklausomybę – buvo sugrąžinta lenkams.

Amžininkas Julius Šalkauskas ir kritika Antanui Smetonai

Laidos „Stop juosta“ komanda taip pat prisimins amžininką, fiziką, aktyvų visuomenininką, publicistą bei šviesios atminties Julių Šalkauską, pas kurį lankėsi prieš 2 metus. Julius gimė ir augo Kaune, jo tėvas – vienas labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių – filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukarinio Vytauto Didžiojo universiteto rektorius – prof. Stasys Šalkauskis.

„Tėvas buvo labai nusistatęs prieš tautininkus, o tautininkų valdžia 1930 metais priėmė įstatymą, kad visos jaunimo organizacijos turi būti uždaromos, išskyrus – skautus“, – pasakojo vyras.

Julius Šalkauskas užsiėminėjo buriavimo sportu, taip pat mokė jaunimą buriuoti. 64-erių tapo jūrų skautu, vėliau vadovavo Lietuvos akademiniam skautų sąjūdžiui.

Kartą per mėnesį Juliaus tėvų namuose Kaune, rinkdavosi to meto inteligentija – profesorius Juozas Eretas, geografas ir politikas Kazys Pakštas, broliai Biržiškos, filosofas Levas Karsavinas ar Eleonora Čarneckienė, buvusio ministro, ambasadoriaus Romoje žmona.

„Net ir tėvas savo raštuose sakė, kad Kaunas buvo paruoštas sostinės vaidmeniui geriau nei lenkų valdomas Vilnius. Tuo metu Vilnius buvo laikomas provincijos miestu, jis lenkams buvo ne toks jau ir svarbus. O Kaunas turėjo savo modernistišką architektūrą, kuri išlikusi iki šiol“, – teigė Julius.

Juliaus Šalkausko tėvas Stasys dažnai kritikuodavo valdžioje buvusius prezidentus. Kliuvo ir Antanui Smetonai. „Pirmas jo prezidentavimas buvo prasmingas. Bet kai sukilėliai jį pastatė į prezidento postą, jis pradėjo vertinti pataikūnus. Jo reputacija pradėjo greitai smukti. Tuo metu tautininkai ko norėjo, to iš jo ir reikalaudavo“, – apie tuo metu kontraversiškai vertintą prezidentą pasakojo amžininkas.

Įspūdingi tarpukario modernizmo pastatai, funkcionalumo paieškos bei amžininko Juliaus Šalkausko prisiminimai laidoje „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 74 – mokyklos Vilniaus krašte – jau šį sekmadienį, 13:00 per LRT Plius. Kviečiame žiūrėti!

Trumpas anonsas:

Laida „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 74 – mokyklos Vilniaus krašte kartu su ekspertais – technikos mokslų architektūros srities habilituotu daktaru, Gdansko dailės akademijos dėstytoju Michał Pszczółkowski, architektūros istorike Jolita Kančiene bei VDU istoriku doc. dr. Kastyčiu Antanaičiu kvies tyrinėti Kauno centrinį paštą, funkcionalizmo pastatą – Tyrimų laboratoriją bei Liepkalnio pagrindinę mokyklą Vilniuje, ieškant tarpukario modernizmo ženklų. Laidos pabaigoje – susitikimas su šviesaus atminimo amžininku, Stasio Šalkauskio sūnumi Juliumi Šalkausku.

Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, vasario 24 d. 13.00 val., per LRT Plius. Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant Unesco. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos radijo ir televizijos rėmimo fondo.