Universitetų jungtuvės – užmojis, kuriam startas buvo duotas prieš gerą dešimtmetį. Tačiau pats vyksmas nerangus. Lietuvoje 2010-aisiais tai įveikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o pernai – Vytauto Didžiojo universitetas. Į pabaigą artėja ir trečiosios jungtuvės. Tikimasi, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) įkurtuves bus galima skelbti iki šių metų pabaigos.
Vilniaus universitetui (VU) prisijungus Šiaulių universitetą (ŠU) Šiauliuose atsiras Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. VU užsimojo, kad studijos šiame mieste ilgainiui atitiktų bendrą VU lygį, dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis atitiktų vilnietiškąjį, tad trauktųsi personalas.
Dabar ŠU vienam dėstytojui tenka 8,85 studento. Bus siekiama, kad šis santykis pasiektų 1:10. Numatoma, kad artimiausiais metais mažės ir studentų.
VUŠA raidos plane 2020-2024 metams numatyta ir kokios studijų programos bus rengiamos dar kitais mokslo metais, kai ŠU taps VU padaliniu.
Kai kurios esamos programos iš sąrašo dings, atsiras naujų. Dalis, pakėlus jų kokybę, vėl sugrįžtų į VUŠA. Kokias studijas VU padalinys Šiauliuose siūlys 2021-aisiais, pateikiame šio straipsnio apačioje.
VU prorektorius Valdas Jaskūnas mano, kad į VUŠA stos toli gražu ne tik Šiaurės Lietuvos abiturientai. Išaugus studijų patrauklumui, čia veržtųsi jaunimas iš visos Lietuvos.
Tiesa, iki tol reikia įveikti daug žingsnių. Vienas iš numatytųjų reorganizavimo plane – parduoti perteklinį ŠU nekilnojamąjį turtą, o gautus pinigus investuoti į pertvarkas. VU jau numatė, kurių pastatų atsisakys, o kuriuose vykdys studijų procesą.
Šiaulių universitetas šiuo metu turi 331 darbuotoją. Akademinis personalas – 184 darbuotojai (32 profesoriai, 58 docentai, 71 lektorius, 5 asistentai ir 38 mokslo darbuotojai (18 iš jų mokslinė veikla yra pagrindinė).
Šiaulių universitete studijuoja – 1629 asmenys. Pastaraisiais metais stojančiųjų skaičius per visas studijų pakopas išlieka panašus – apie 400–450 naujų studentų.
„Mums svarbu, kad šis rodiklis išliktų stabilus. Žinoma, stengiamės, kad tas skaičius tik augtų“, – sakė ŠU atstovė Sonata Tenytė.
– Lietuvos universitetai nenoriai niro į susijungimus. O kai jau prasidėjo šis procesas, kilo aistrų, tarkim, dėl Lietuvos edukologijos universiteto. Jį prisijungti buvo panoręs ne tik Vytauto Didžiojo universitetas, bet ir VU. Kaip manote, ŠU tinkamas padalinys VU? – LRT.lt paklausė V. Jaskūno.
– Jau esame daug pažengę derindami pozicijas ir svarstydami apie ateities tikslus, ambicijas. Tad mums šis sujungimas nebekelia jokių abejonių. Žengiame į priekį ir planuojame bendrą ateitį. Vilniaus ir Šiaulių universitetų jungimas visiškai artėja į pabaigą.
– Kokia yra Vilniaus universiteto vizija, kuo taptų Šiaulių universitetas ateityje?
– Tai būtų Šiaulių akademija, vykdanti tvarias veiklas – ir studijas, ir mokslinius tyrimus. Suprantama, išlaikant ir stiprinant tą potencialą, kuo Šiauliai garsėja. Tai pedagoginės studijos, mokytojų rengimas. Šiaulių akademija yra ir liks vienu iš trijų mokytojų rengimo centrų Lietuvoje.
Kita vertus, kadangi tai regioninis padalinys, svarbu, kad absolventai prisidėtų prie regiono plėtros. Mums svarbu, kad studijų krypčių įvairovė išliktų, nes būtent tai ir yra vienas iš regioninės plėtros garantų.
Matome didelę galimybę ten plėtoti informacinių technologijų, inžinerijos studijas, taip pat viešojo administravimo, ekonomikos studijas, kurių absolventai reikalingi verslui plėtoti ir užtikrinti viešąjį administravimą. Taip pat humanitarines filologines studijas, konkrečiai – anglų filologijos studijas.
Vilniaus universiteto ambicija yra tarptautinio lygio studijos, tad suprantama, kad studijų aplinka turi būti kuo tarptautiškesnė.
– Kada realiai Šiaulių akademija pradėtų veikti kaip VU padalinys?
– Mūsų tikslas, kad politiniai sprendimai, reorganizavimo dokumentai, planas iki liepos 1 dienos būtų patvirtinti mūsų abiejų universitetų senatų ir atitinkamai būtų priimti Vyriausybės ir Seimo. O patys reorganizavimo, vadybos procesai dar užtruks, nes turime vadovautis teisės aktais.
Jei Seimas sprendimą priimtų dar šioje pavasario sesijoje, atitinkamai galėtume pradėti reorganizavimo procedūras. Tikimės, iki šių metų pabaigos viską užbaigti.
– Šiauliai garsėja specialiosios pedagogikos studijomis. Bet jūs, kaip rodo susijungimo planas, numatote ne tik joms skirti dėmesį.
– Ne tik. Pedagogų rengimo centrai ir turi veikti, kad užtikrintų mokytojų kaitą ir kokybę. Specialioji pedagogika yra tik viena iš studijų programų, Šiaulių universitetas ir mokslininkai tuo garsėja.
Bet reikia įvairių mokomųjų disciplinų mokytojų. Ateityje planuojame, kad Šiauliuose išliktų ir menų mokytojų rengimas, pavyzdžiui, muzikos. Taip pat šiemet startuoja nauja studijų programa – istorijos, lietuvių, anglų kalbos mokytojų rengimo. Jei stiprės informacinių technologijų studijos Šiauliuose, tai šio dalyko mokytojai taip pat ten turėtų būti rengiami.
– Kaip dar tik buvo brėžiama pedagogų rengimo centrų vizija Lietuvoje, buvo nurodoma, kad jie turi būti trys: Vilniuje – VU, Kaune – VDU, prisijungęs LEU, Šiauliuose – Šiaulių universitetas. Kiek VU šiuo atžvilgiu konkuruos su savo padaliniu Šiauliuose?
– Norėčiau kalbėti ne apie konkurenciją, o apie bendradarbiavimą tiek su Šiauliais, tiek su pedagogų rengimo centru Kaune. VU, kaip pedagogų rengimo centras, mato nacionalinį reikalą, mums svarbu, kad visi prisidėtume, kad Lietuvos mokykla būtų 21 a. mokykla, kad tiek mokytojų kompetencijos, tiek mokinių pasiekimai būtų atitinkami. Tik bendradarbiaudami galime to pasiekti.
– Kaip manote, kiek, susijungus VU ir ŠU, Šiaulių regiono abiturientų rinksis studijas jūsų padalinyje Šiauliuose, užuot vykę į Vilnių?
– Skaičiuojame, kad Šiauliuose galėtų studijuoti apie 900 studentų. Kas ir kodėl rinktis studijas Šiauliuose, labai priklausys nuo studijų programų portfelio ir studijų aplinkos patrauklumo. Neapsiribočiau tik Šiauliais ir Šiaurės Lietuvos regionu. Jei programos unikalios ir patrauklios sąlygos, geros perspektyvos, Šiauliai turi potencialo pritraukti studentų ir iš likusios Lietuvos.
Įvertinkime ir demografines tendencijas, kurios vis dar neigiamos. Todėl ir planuojame geriausiu atveju iki 1000 studentų. Dabar ŠU, įskaičiuojant ir besibaigiančias studijų programas, kur nauji studentai nepriimami, turi apie 1200 studentų.
Kol kas mes planuojame studentų skaičiaus traukimąsi dėl benueinančių programų, be to, ateitį siejame su tvarių studijų programų portfeliu.
– Kaip keisis VUŠA personalas? Jo mažės?
– Mums svarbu stiprinti akademinį personalą Šiaulių akademijoje, kad programos būtų patrauklios ir konkurencingos, kad jos būtų grindžiamos moksliniais tyrimais, kaip kad visame Vilniaus universitete. Mums yra svarbu stiprinti personalą. Jo sudėtis priklausys nuo to, kokios studijos bus vykdomos.
Kadangi finansavimo sistema tokia, kad biudžetiniai asignavimai universitetą pasiekia pagal studentų skaičių ir mokslinių tyrimų rezultatus, tai į šitas sąlygas bus atsižvelgiama, sprendžiant, kiek to personalo bus.
Dabartiniai skaičiai rodo, kad Šiaulių universitete studentų ir dėstytojų santykis yra mažesnis nei Vilniaus universitete – Šiauliuose vienam dėstytojui tenka mažiau studentų. Nesakyčiau, kad perpus mažiau, bet arti to. Mes manome, kad ilgainiui tas santykis turėtų būti panašus į VU.
Studijų programų rentabilumas Šiauliuose yra mažesnis. O tai lemia dėstytojų darbo užmokestį.
Personalo mažėjimas pirmiausiai būtų susijęs su studijų programomis, kurios toliau nebūtų vykdomos. Jų nėra daug. Be to, tos programos turi pakaitalus toje pačioje kryptyje – naujas programas.
– Kiek kainuos Šiaulių universiteto prisijungimas?
– Balandžio pabaigoje Vyriausybė patvirtino šiuos skaičius. Sąnaudos išdalytos per penkerius metus. Didžiausios išlaidos būtų kitais metais – reikėtų 2,3 mln. eurų, 2022 – 1,5 mln. eurų, 2023 metais – 944 tūkst eurų, 2024 m. – 460 tūkst. eurų, kad ŠU veiklos būti pritaikomos VU teisinei bazei – dėstytojų atlyginimų, krūvių skirtumams išlyginti.
Šie pinigai tiesiogiai susiję su dėstytojų uždarbiu ir pačiu akademiniu personalu. Be to, justi didelis poreikis atnaujinti infrastruktūrą. Vyriausybė numačiusi skirti ir ES struktūrinių fondų lėšų, kad ją būtų galima pritaikyti naujai keliamiems tikslams.
ŠU pastarąjį dešimtmetį traukėsi, jo infrastruktūra disonuoja su studijų apimtimi. Perteklinis turtas turės būti parduodamas, o gautos lėšos investuojamos į infrastruktūros modernizavimą.
Parduos NT, pertvarkys personalą, keisis algos
Vz.lt yra skelbęs, kad ŠU priklauso 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto. VUŠA veiklą vykdys P. Višinskio g. 25, Vytauto g. 84 pastatuose, o pereinamuoju laikotarpiu, kol bus atnaujinamos laboratorijos, – P. Višinskio g. 38. STEAM centro veikla bus vykdoma Stoties g. 11. Kitus pastatus ketinama parduoti, o gautus pinigus investuoti į studijų ir mokslo infrastruktūros gerinimą ir studentų bendrabučio Dubijos g. 1 B remontą.
Planuojama atsisakyti Botanikos sodo ir Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro. Bibliotekos veikla bus optimizuojama centralizuojant funkcijas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Dalis bibliotekos patalpų bus pertvarkomos į studijų ir mokslo procesui skirtas erdves bei VUŠA vadovų ir administracijos darbo vietas.
Dėl ŠU priklausančių Zubovų rūmų miesto centre iki šiol netyla diskusijos. Rūmus norėtų perimti Šiaulių miesto savivaldybė.
VU sieks, kad Šiaulių akademijoje būtų laikomasi tų pačių reikalavimų akademiniam personalui, tad ilgainiui ir čia personalas turės būti toks: 15 proc. profesorių, 25 proc. docentų, 40 proc. asistentų, 20 proc. lektorių. Vienam dėstytojui turės tekti ne mažiau nei 10 studentų. Dabar Šiauliuose šis rodiklis prastesnis – vienas dėstytojas dirba su mažiau studentų.
Dar vienas užmojis – šiauliečių dėstytojų atlygis turėtų prilygti vilniečių uždarbiui. Tiesa, plane nurodoma ir sąlyga: tam reikalui bus pasitelkiami VUŠA finansiniai ištekliai, pasitelkiant valstybės lėšas, skirtas pereinamajam laikotarpiui, o jei papildomų lėšų nebus skiriama, bus siekiama VUŠA finansinio savarankiškumo ir bus taikoma atskira atlygio tvarka.
Jau numatė 2021-ųjų priėmimo planą
2021-aisiais VUŠA ketina iš viso priimti 319 visų trijų pakopų studentų.
Jau numatyta, kad 2021-aisiais VUŠA priims studentus į tokias pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programas: programų sistemos 20 pirmakursių), elektronikos inžinerija ir robotika (12), ekonomika (15), kūno kultūros ir sporto pedagogika (15), pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis ugdymas (20), muzikos pedagogika (15), specialioji pedagogika ir logopedija (15), anglų filologija (12), kineziterapija (alternatyva – slauga, 25), dalyko (lietuvių kalbos, istorijos) pedagogika (20).
VUŠA dar kitais mokslo metais turėtų studijas pradėti 169 pirmakursiai. Daugelis studijų programų, planuojamų 2021 m., sutampa su numatomomis šiemet, 2020-aisiais. Tiesa, kitais metais atsisakoma finansų matematikos.
2021-aisiais VUŠA numatoma rengti tokias magistro studijas: matematika (6 studentai), ekonomika (15), vadyba (15), viešasis valdymas (15), muzikos pedagogika (8), specialioji pedagogika (11), kūno kultūros ir sporto edukologija (8), edukologija (15), socialinis darbas (12).
Iš viso VUŠA numačiusi priimti 105 pirmo kurso magistrantus. Palyginti su 2020-ųjų priėmimo planais, 2021-aisiais bus atsisakoma regionų plėtros ir valdymo programos, dailės, išmaniosios gamybos inžinerijos (lietuvių ir anglų kalba), informacinių technologijų valdymo, gamtinių sistemų valdymo (lietuvių ir anglų kalbomis) programų.
Dar 40 vietų numatyta tiems, kurie imsis pedagogikos profesinių studijų.
Šiauliuose 2021-aisiais bus galima pradėti siekti ir šių krypčių daktaro laipsnio: filologijos (1), vadybos (1), ekonomikos (1), edukologijos (1).
Kitais metais VUŠA numačiusi turėti 5 doktorantūros studijas pradedančius žmones.
Portalo lrt.lt informacija | V. Lebedžio nuotraukos