Motinos meilė ir pasiaukojimas vaikams minima legendose, aprašyta daugybėje grožinių kūrinių. Tai kas atsitiko Lietuvoje, jog motinos ima prarasti motinystės jausmą, o vaikui pasidarė nebesaugu su artimiausiais, jį globoti ir saugoti turinčiais žmonėmis? Gal šalyje pernelyg ginami tų žmonių interesai, kurie priešpiečiams mėgaujasi sumuštiniais su krokodiliena, o puotų metu skraido su lėktuvais. Nedarbas, atlyginimas, neužtikrinantis oraus gyvenimo, prastas socialinės sferos darbuotojų motyvavimas, nestabilus darbas kuria socialines įtampas, dvasines deformacijas, neprognozuojamą elgesį.
Gal, diegiant įvairiose gyvenimo srityse reformas, pernelyg dažnai užmirštamas žmogus. O jis įsuktas į gyvenimą be prošvaisčių, negaudamas pagalbos dėl priklausomybių, savo nepasitenkinimą išreiškia konfliktais, agresija, pavojingais veiksmais.
Lietuva šiemet minėjo tragiškai nužudyto Matuko mirties metines. Tada visi vienu balsu kalbėjo, kad žūt būt bus imtasi visų reikalingu priemonių, kad daugiau panašūs įvykiai nepasikartotų.
Tačiau degamos žvakės užgeso, kalbos nutilo, atsakomybė palikta LR Seimui, o nepakantumas smurtui liko tik butaforija, kuri nieko gero nežada silpniausiems mūsų visuomenės nariams-vaikams.
Šiandien ir vėl mūsų sąmonę sudrebino žiaurus įvykis Šiauliuose, kai iš ketvirto aukšto po, kaip manoma, buitinio konflikto su šeimos vyru mama išmėtė pro langą šešių metų vaiką ir įšoko pati.
Sveiku protu nesuvokiamas žiaurumas, paliečiantis vaikus, rodo, kad mūsų visuomenė nesveikuoja ir ją reikia gydyti.
Todėl labai reikėtų susimąstyti tiems, kurie demagogiškais Tartiufo pagraudenimais stengiasi išlaikyti jiems patogią esamą padėtį.
Sveikoje valstybėje neturi ir negali būti toleruojamas neveiklumas, sprendžiant socialines problemas. Vis pasikartojantis neleistinas elgesys su vaikais rodo, kad privaloma reaguoti skubiai ir, nedelsiant suteikti reikalingą pagalbą, ne tik reanimacijoje esančioms mamai ir dukrai, tačiau ir visiems tiems, kurių gyvenimas virsta pragaru patiems ir jų artimiesiems.
Turi būti ištirtos visos aplinkybės, skatinančios, netoleruotiną elgesį artimoje aplinkoje, galimų konfliktų priežastys ir daroma viskas, kas įmanoma, kad užkardyti agresiją, o agresorius nubaustas atitinkama bausme.
Galiausia, mamai, kuriai, kaip manoma, sustreikavo sveikata turi būti adekvati ir medikų suteikiama pagalba, ir pritaikytas gydimas, kad tokia žiauri tragedija nepasikartotų. Nenormalu, kad buitinės paslaugos, palengvinančios šeimų gyvenimą, suteikiančios daugiau laiko poilsiui, daugeliui neprieinamos.
Liūdna, kad atkūrimo šimtmetį taip garsiai švenčianti mūsų valstybė vis dar nesugeba pasirūpinti vaikais ir šeimomis, be kurių jokia normali valstybė negali gyvuoti. Skandalingas įvykis paskatino priimti vadinamąją Matuko reformą, kuriai, kaip atrodo, nėra reikiamo finansavimo nei pajėgumų. Kiekvienam reiškiniui atsirasti reikalingas tam tikras fonas. Todėl visi tie, kurie viešuose pasisakymuose teigia girtuokliavimo laisvę, giria socialinių garantijų mažinimą, kaip labai gerą dalyką šalies ekonomikai ir verslo plėtrai, turėtų pasiklausti savo sąžinės, ar nepadeda plisti visuomenės deformacijoms. Užtenka reformų dėl reformų, užtenka parodomąja veikla dangstyti neveiklumą. Juk netrunka pamatyti, kada karalius nuogas. Atrodo, tolokai nuėjome, jei motinų širdyse nebėra meilės vaikams. Sustokime ir susitelkime realiai, išmintingai, sąžiningai veiklai.
Mindaugas JONUŠAS