Kalvotas ir legendomis apsuptas Telšių kraštas gali didžiuotis savo istorija, unikaliomis mažosios architektūros skulptūromis bei meno objektais. Nedidelis, jaukus, apraizgytas mažytėmis gatvelėmis palei Masčio ežerą besidriekiantis Telšių senamiestis – vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje. 1791 m. gruodžio 6 d. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės bei miesto herbas, tad šiemet Žemaitijos sostinė švęs savo 226-ąjį gimtadienį. Apie miesto bei rajono pokyčius, naujausius projektus ir skatinamą kultūrinį turizmą kalbamės su Telšių rajono savivaldybės meru Petru Kuizinu.
– Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet Telšių rajonas šalyje užima ketvirtą vietą pagal vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio rodiklius. Kaip manote, kieno tai nuopelnas?
– Kaip matote, šalyje atliekami tyrimai rodo, jog nuosekliai dirbdami ir progresyviai mąstydami einame tinkama kryptimi. Nors nedarbo lygis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išliko nepakitęs – 7,7 proc., – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo net 4 proc., neto – 3,4 proc. Šalies mastu esame ketvirti ir mus lenkia tik didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Šis nuopelnas vienareikšmiškai – visos Telšių miesto ir rajono bendruomenės. Gerus rezultatus lemia kalbėjimas ir susikalbėjimas. Jau keletą metų iš eilės žengiame koja kojon su permainomis: planuodami darbus, koncentruojamės į gyvenamosios aplinkos gerinimą.
Įmonių, įstaigų ir organizacijų efektyvus valdymas yra vienas kertinių šiuolaikinio viešojo sektoriaus iššūkių. Telšių rajono savivaldybė, pasitelkdama diplomatines priemones, didina savivaldybės konkurencingumą ir patrauklumą, stengiasi užtikrinti subalansuotą teritorijos ir infrastruktūros plėtrą. Miestas ir rajonas pats nepasistato, reikalingas įdirbis, todėl nuolatinės derybos, susitikimai su valstybinių institucijų bei verslo įmonių vadovais bei Vyriausybės atstovų vizitai į Telšius nelieka be pėdsako. Nenutrūkstantis ilgametis diplomatinis darbas duoda rezultatų. Šiame darbe – nemažas mūsų telšiškio Seimo nario Valentino Bukausko indėlis.
Nesant komandinio darbo, mažai turėsime naudos, tad jis ypač svarbus. Neatsargūs ir neapgalvoti žingsniai rajonui tik pakenks, todėl viliuosi, kad rajonas tempo nemažins ir per likusius šios kadencijos darbo metus pasieks dar aukštesnių rezultatų.
– Koks Telšių rajono savivaldybės indėlis dėl sotesnio verslininkų „derliaus stalo“?
– Kol kas nepadėtas taškas dėl Motorizuotosios pėstininkų brigados atkėlimo į Telšius, derybos tęsiasi. Buvusį karinį miestelį pagal planą ketinama pritaikyti pramonei, o karininkams įkurdinti žvalgomasi vietos ne pačiame mieste, bet rajone.
Geri savivaldos ir verslo santykiai į miestą traukia modernias technologijas, kuriamos naujos darbo vietos. Verslui skatinti rajone skiriamos lengvatos. Smulkaus ir vidutinio verslo paramos programa Telšių rajono savivaldybėje veikia nebe pirmus metus, yra suteikiama kompensacija įmonės steigimo kaštams ir bankinėms palūkanoms.
Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Atstovaudami savo nariams, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai padeda regiono ūkio subjektams plėsti tarptautinius ekonominius ryšius su užsienio partneriais, didinti prekių eksportą ir lietuviškų prekių patekimą į užsienio rinkas, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Didelis dėmesys skiriamas palankiai verslui aplinkai kurti regione, verslumui skatinti ir socialiniam dialogui stiprinti. Jei rajono verslininkai pritartų idėjai steigti Telšiuose Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų struktūrinį padalinį, tai būtų naudinga ir rajonui, ir verslui.
Didelis dėmesys skiriamas pritraukti verslininkams iš kitų rajonų, iš užsienio. Ypatingai iš miestų partnerių, su kuriais jau užmegztas bendradarbiavimo ryšys. Telšiais susidomėjo vokiečiai, vasario mėnesį laukiame verslininkų delegacijos iš Vokietijos, Šteinfurto srities, su kuriais bus pradėtos diplomatinės derybos verslui įkurdinti.
Telšiuose statomas farmacijos fabrikas, priklausantis bendrai lietuvių ir ukrainiečių bendrovei „Escolit“
Tikriausiai ne vienas telšiškis ar rajono gyventojas Telšių pašonėje pastebėjo kylančius naujus objektus. Čia statomas farmacijos fabrikas, priklausantis bendrai lietuvių ir ukrainiečių bendrovei „Escolit“. Farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos statybos iš privačių nuosavų lėšų bus baigtos jau šių metų pabaigoje. Su JAV kompanijos įmone UAB „Infoklinika“, UAB „Escolit“ inicijuojamas projektas yra skirtas vaistų nuo Alzheimerio ligos išradimo technologijai sukurti.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad Telšių rajono savivaldybė partnerio teisėmis kartu su Piačencos savivaldybe (Italija) dalyvauja tarptautiniame projekte „Karinio turto pritaikymas viešosioms erdvėms“. Projektu siekiama atrasti geriausius sprendimo būdus, kaip pritaikyti likusį karinį turtą dabartinės visuomenės poreikiams.
Viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti kuriama investicijoms, verslo plėtrai ir gyventojų kasdienybei (mokslui, darbui, rekreacijai, užimtumui ir kt.) patraukli aplinka, optimizuojama savivaldybės įstaigų ir jai atskaitingų institucijų veikla.
– Koks yra Savivaldybės indėlis švietimo kokybei gerinti, mokslo įstaigoms išsaugoti ir tolesnei veiklai stiprinti?
– Telšiams ypač svarbu išsaugoti visas mokslo grandis, todėl Savivaldybė rengia planą, kaip prisidės prie šių įstaigų stiprinimo, mokslo ir ugdymo kokybės gerinimo.
Švietime vyksta nuolatinis judėjimas, pokyčių reikalauja besikeičiantys visuomenės poreikiai, pakitusios nuostatos politikoje, ekonomikoje, socialinėje, kultūrinėje srityse. Šiemet pagrindinės naujovės susijusios su geresnių mokymosi pasiekimų siekiais, emocinio klimato mokyklose gerinimu, nemažai ugdymo turinio pokyčių.
2017–2018 mokslo metais ugdymo įstaigas lankys 6480 vaikai (113 mažiau negu praėjusiais mokslo metais): iš jų ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir grupes – 1224 vaikai, priešmokyklines grupes – 389 vaikai, 1–12 klases – 4867 mokiniai. Ugdymo įstaigų skaičius kinta nežymiai: vietoj dviejų specialiųjų mokyklų lieka viena – „Vilties“ mokykla pertvarkyta į socialinių paslaugų centrą – ir dėl per mažo mokinių skaičiaus uždarytas „Atžalyno“ progimnazijos Lieplaukės skyrius.
Telšių rajono savivaldybė, atsižvelgdama į ikimokyklinio ugdymo vietų poreikį ir tėvų prašymus, šiemet Telšių rajone įsteigė šešias naujas grupes. Telšių lopšeliuose-darželiuose „Žemaitukas“, „Saulutė“ bei Žarėnų „Minijos“ pagrindinėje mokykloje nuo rugsėjo pirmosios atidarytos trys naujos grupės ankstyvojo amžiaus vaikams. Į šias grupes priimama po 15 vaikų. Nuo mokslo metų pradžios rajone taip pat atidarytos 3 priešmokyklinės grupės: dvi – Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje ir viena – Buožėnų mokykloje-darželyje. Praėjusiais metais naujos grupės buvo įsteigtos Ryškėnuose, Buožėnuose ir Nevarėnuose. Įsteigus naujas ugdymo grupes, Telšių rajono gyventojams nereikia metų metus laukti eilėse, kad jų vaikai gautų vietą darželyje.
– Žemaitijos sostinėje tęsiami projektai, skirti infrastruktūrai gerinti. Kokios laukia naujovės?
– Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos priemonę „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ Telšių rajono savivaldybei numatomas finansavimas pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti nuo Žemaičių muziejaus „Alka“ iki Žemaitijos kaimo ekspozicijos. Įrengus taką, įruošus jame apšvietimą pagal kitą programą, iš kurios tikimasi gauti finansavimą, atsiras galimybė lengviau pasiekti Žemaitijos kaimo ekspoziciją pėsčiomis ar dviračiu.
Telšių rajono savivaldybė dėmesį skiria ne tik Masčio ežero pakrantės infrastruktūrai gerinti, bet ir didžiajai daliai miesto ir rajono. Su bendruomene organizuojami susitikimai, diskutuojama ir ieškoma sprendimo būdų, kam pirmiausia skirti prioritetus.
Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra 2017 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė projekto „Varnių miesto viešųjų erdvių atnaujinimas“ finansavimo sutartį. Projektu siekiama sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų keliamus gyvenimo kokybės netolygumus bei prisidėti prie Varnių miesto socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo, sudaryti sąlygas gyventojų užimtumui didinti. Įgyvendinant projektą, bus investuojama į viešosios infrastruktūros sukūrimą ir atnaujinimą, investicijoms patrauklių sąlygų sukūrimą.
Noriu pasidžiaugti, kad netrukus bus pradėtas įgyvendinti daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas „Kraštovaizdžio planavimo gerinimas, vizualinio estetinio potencialo didinimas ir ekologinės būklės gerinimas Telšių mieste ir rajone“. Įgyvendinus Projektą Telšių miesto ir rajono gyventojams bus užtikrintos rekreacijos bei laisvalaikio praleidimo galimybės prie Masčio ežero, Kirklių kaimo gyventojai džiaugsis gražesniu kraštovaizdžiu bei saugesne aplinka, taip pat gražesnis kraštovaizdis sups Užminijų I kaimo gyventojus.
Džiaugiuosi, kad per šiuos metus pagaliau parengtas kvartalinio daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo aprašas, pagal kurį gyventojų iniciatyva, iš dalies prisidėjus Telšių rajono savivaldybei, bus galima kompleksiškai išspręsti infrastruktūros problemas: sutvarkyti inžinerinius tinklus, išplėsti automobilių parkavimo vietų skaičių, įrengti pėsčiųjų takus, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ir kt. Manau, kad pavyko sukurti savotišką gyventojų daugiabučių namų renovacijos skatinimo programą. Vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės teisės aktais, renovuotų daugiabučių namų kiemų kompleksinio sutvarkymo darbų išlaidas iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto galima finansuoti iki 50 proc., tuo tarpu, jeigu namai nėra renovuoti, galimas maksimalus prisidėjimas – tik 30 proc.
Iki 2019 m. ketinama atlikti ilgai telšiškių lauktą Telšių miesto Pramonės gatvės rekonstrukciją. Projekto vertė – 1 mln. 131 tūkst. 858 Eur. Bus rekonstruota 1,6 km ilgio gatvė: įrengta nauja dangos konstrukcija, lietaus kanalizacija, šaligatviai, nuovažos, sutvarkytos vejos, įrengtas gatvės apšvietimas. Sutvarkius gatvę, ne tik pagerės važiavimo kokybė ir saugumas, bet ir bus suteiktos palankesnės sąlygos toje vietoje įsikurti naujiems verslo objektams.
– Kokį vaidmenį Telšiuose vaidina kultūrinis turizmas?
– Žemaitijos sostinė – tvirta savo tradicijomis ir nepalenkiama užsispyrusiais, identitetą vertinančiais gyventojais. Išsaugota autentiška ir kasdien vartojama tarmė kraštui suteikia išskirtinumo. Telšiškiai nedaugžodžiauja, bet visada pasitinka vaišingai. Atvykęs nustemba ne vienas, kad čia vis dar galima paragauti autentiškų žemaičių patiekalų: cibulynės, kanapių spirginės, šiupinio su kiaulių knyslėmis ir uodegomis, pusmarškonės košės, kastinio… Visas kasdienis gyvenimas Telšiuose pulsuoja žemaitiška dvasia.
Todėl jau įvažiuojant į miestą svečius pasitinka žemaitiškas užrašas „Telšē – Žemaitėjės suostėnė“. Reikšmingiausius istorinius įvykius metalo plastikos darbais žemaičiai įamžino Didžiojoje žemaičių sienoje, o visą Žemaitijos istoriją pasakoja Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durų reljefinė metalo plastikos kompozicija. Svarbiausią žemaičių pergalę įprasmina pačių gyventojų lėšomis pastatytas didingas paminklas, skirtas Durbės mūšiui. Kasmet, liepos 13-ąją, visame mieste suplazda šimtai Žemaitijos vėliavų su stiprybės simboliu – meška. O jų, pasislėpusių įvairiomis formomis, Telšiuose net 48! Kiek mieste meškų, tiek jame ir varpų, kurių kolekciją neseniai papildė didingieji karilionai. Jie pirmąjį kartą darniais muzikos garsiais apie save paskelbs prieš pat šv. Kalėdas.
Tradiciškai, per šv. Antano atlaidus visas miestas pasipuošia bijūnais. Ši gėlė – Žemaičių sostine tituluojamų Telšių simbolis.
Telšiai – savito istorinio, etnokultūrinio Lietuvos regiono – Žemaitijos – centras, pelnęs Europos miesto – perlo titulą, nominuotą kaip patraukliausia turizmo vietovė. Miestas vis dažniau vadinamas menų miestu. Žingsniuojant vingiuotu sutvarkytos Masčio ežero pakrantės taku, akį traukia ant Žaliosios kalvos stūksantis Žemaičių muziejus „Alka“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, Menų inkubatorius. Miesto centre jaukiai įsikūręs Telšių miesto amfiteatras, ant Insulos kalvos puikuojasi dominuojantis miesto panoramoje sakralinis kultūrinis kompleksas su katedra, vyskupų rūmais, seminarija, Karolinos Praniauskaitės viešąja biblioteka, Kultūros centru, Žemaitės dramos teatru. Rytiniame horizonte – ramybe alsuojantis Zakso kalnas, kurio didybe pasimėgauti galima plaukiojant laiveliais Masčio ežere. Apsilankyti traukia Žemaitijos kaimo ekspozicija su senovę menančiais eksponatais ir edukaciniais užsiėmimais. Telšių pašonėje – legendomis apipintas Džiugo piliakalnis.
Greta ypatingai skatinamo kultūrinio turizmo Žemaitijoje, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, turistus vilioja parengtas sakralinis maršrutas, traukiantis susipažinti su religinėmis regiono vietomis, didingomis šventovėmis, išgirsti niekur negirdėtų istorijų. Be to, plečiama paveldo turizmo infrastruktūra. Telšių rajono savivaldybė – vienas iš 11 partnerių, kurie, bendradarbiaudami su verslo atstovais / įmonėmis, teikiančiomis paslaugas turizmo ir kt. srityse, skatins ir formuos paveldo turizmo maršrutus Baltijos šalyse. Be kitų veiklų, dar prie Žemaitijos turizmo informacijos centro bus pastatytas infoterminalas, kuriuo galės naudotis turistai ir gauti informaciją ir TIC nedarbo laiku.
Tęsdamas mintį apie rajone puoselėjamą kultūrą, noriu pasidžiaugti Telšių rajono kultūros centro, Žemaitės dramos teatro, Žemaičių muziejaus „Alka“, Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos ir visų rajono kultūros centrų bei įstaigų pasiekimais. Telšių miesto bei rajono vardą garsina išskirtiniai renginiai, kurių kasmet suorganizuojama daugiau kaip 2000. Vieni ryškesnių: UNESCO paveldo saugoma Telšių krašto dainų šventė, miesto šventė, Durbės mūšio minėjimo diena, teatrų festivalis „Teatras – tautos sparnai“ ir kt. Kiekvienais metais į koncertus, parodas, festivalius, konferencijas ir kitokius renginius pritraukiama vis daugiau dalyvių ir žiūrovų.
Pastaraisiais metais Telšių rajone atnaujinti 4 objektai (suremontuotos, renovuotos ir į kitas patalpas perkeltos Viekšnalių, Tryškių, Varnių, Pavandenės bibliotekos). Taip pat suremontuota dalis Žarėnų kultūros centro patalpų, atliktas paprastasis remontas trijuose kultūros objektuose, Ryškėnų kultūros centre įrengtas naujas repeticijų kabinetas, uždengtas kultūros centro stogas.
Tvarus gyvenimo būdas turi būti kiekvieno žmogaus kasdienybė, o miesto grožį ir išskirtinumą kuria darni bendruomenė, patys žmonės: savo darbais, gražiomis iniciatyvomis ir ambicingais siekiais.
Ačiū už pokalbį!
Jokūbas Knizikevičius