Plungė jaukus Žemaitijos miestelis. Kultūros entuziastai nenuleidžia rankų. Kultūros namų duris ne gėda atverti profesionalaus meno kolektyvams. Su šypsena lankytoją sutinka kavinės. Jei esi romantikas – gali pasvajoti, klajodamas po parko alėjas. Bet pažintis su miestu prasideda nuo stoties. Jei autobuse tenka pabūti šiek tiek ilgiau – tavo mintis užkariauja Plungės stoties sosto salė.
Po Plungės parką žvaliai vaikšto iškylų su šiaurinėmis lazdomis mėgėjai – miestas sportiškas. Plungės stotyje keleivio sportiškumą patikrins sosto salė (į kurią karalius vaikšto pėsčias). Pirma sportišku žingsniu – laiptais aukštyn.
Užsimoki, gauni raktą ir tekinas bėgi žemyn į rūsį su sosto sale. Jei pasisekė greitai įveikti atstumą be lietučio giedriausią dieną – pasijunti valdovu, mąstančiu apie pavaldinių gerovę, sėdėdamas ant patogaus sosto didžiulėje, erdvioje menėje. Erdvi menė, vienintelis sostas, o tu tas laimingasis, kuris jį užėmei.
Plungę dažnai lanko kraštiečiai. Švenčių metu jie atvyksta būreliais. Tie būreliai ne visada gali išsisukti neaplankę sosto salės. Belieka tik Įsivaizduoti dešimtį gimtinės išsiilgusių kraštiečių, jau autobuse svajojusių apie patogumus. Visi jie nuskuba ten, kur gali gauti raktą į palaimos erdvę. Visiems plojant, pirmas, antras, trečias įveikia normatyvus, o visi kiti – sutaupo po 50 euro centų.
Taigi pralaimėjusių čia nebūna. Sportiškos viešnagės, mielieji. Unikaliausiame Lietuvos mieste.