Birželio 26 d., trečiadienį Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) meras Vidmantas Macevičius dalyvavo pirmajame naujai išrinktos Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) valdybos posėdyje. Aptarti aktualiausi šalies savivaldai klausimai – tiesioginiai seniūnų rinkimai, regioninė plėtra, mokslo metų prailginimas. Išrinkti šešių LSA komitetų pirmininkai.
Tiesioginiams seniūnių rinkimams nepritarta
Šiuo metu pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Valstybės tarnybos įstatymą seniūnai į pareigas priimami konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Seime užregistruoti siūlymai mūsų šalyje įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, kurie jau galėtų vykti 2020 metais, kartu su Seimo rinkimais. Seniūną ketverių metų kadencijai į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę.
Šia tema aktyviai diskutuota. Šalies savivaldos vadovų nuomone, toks siūlymas pasisako apie visai kitokį Lietuvos savivaldos modelį – apie dviejų lygių savivaldą. Tokiu atveju esą reikėtų keisti Konstituciją. Seimo narių siūlymą posėdžiavusieji įvardijo visiškai neišbaigtą, netinkamą ir prieštaraujantį esamiems teisės aktams.
Būtini regioninės plėtros pokyčiai
Į posėdį atvykęs vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius susirinkusiesiems pristatė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektą. Jo teigimu, šiuo metu nėra atsakingų regioninės politikos vykdytojų – savivaldybės neįgaliotos spręsti klausimų už savo teritorijos ribų, centrinė valdžia vykdo savo sektorines politikas ir nebūtinai atsižvelgia į regionų poreikius – esame viena labiausiai centralizuotų šalių savivaldybių finansinio savarankiškumo atžvilgiu.
Viceministras sakė, kad pakeitus Regioninės plėtros įstatymą Regioninės plėtros tarybos (toliau – RPT) taptų viešaisiais juridiniais asmenimis. Taip pat keistųsi regioninio planavimo sistema – Strategijos pasirinkimas būtų suteikiamas RPT. Vyriausybė nustatytų „ką“ reikia pasiekti, be ne „kaip“. Šiuo metu regioninė politika įgyvendinama vien per projektų finansavimą (faktiškai – tik ES fondų lėšomis). Siūloma, kad Regioninei politikai būtų taikomos kitos tinkamos priemonės – viešojo administravimo, mokestinės, metodinės ir panašiai.
Nutarta, kad rudenį šiuos siūlymus Vidaus reikalų ministerijos atstovai išsamiai pristatys ir Regionų plėtros taryboms.
Nesutinka su siūlymu prailginti mokslo metus
Pastaruoju metu šalyje aktuali ir mokslo metų prailginimo tema (Lietuvos mokyklose pamokos vyksta iki birželio 21 d., – past.). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tokią iniciatyvą argumentuoja siekiu gerinti šalies mokinių mokymosi rezultatus.
Savivaldos atstovų teigimu, siūlomi pokyčiai, vargu ar, pagerins mokymosi rezultatus, nes pasibaigus mokslo metams jau būna pavargę ne tik vaikai, bet ir pedagogai.
Kai kurių savivaldybių merai pasisakė už tai, kad lėšos, kurias planuojama skirti klasių kondicionavimui karštuoju mėnesiu, būtų skiriamos neformaliajam vaiku švietimui.
LSA artimiausiu metu planuoja apklausti visas šalies savivaldybes ir jų nuomonę pateikti centrinės valdžios atstovams.
Parengta pagal LSA