Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas dėkoja visiems, kurie Klaipėdos rajone kūrė šventišką, patriotišką nuotaiką šimtmečio Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją bei kviečia darbais ir šventėmis prisidėti prie geresnės kasdienos kūrimo savo krašte.
Praėję šimtmečio renginiai išties sutelkė bendruomenę, parodė visų mūsų meilę savo kraštui. Kokį įspūdį Jums paliko praėjusios šventės?
Renginiuose, kuriuose teko sakyti sveikinimus, kartojau mintį, kuri man atrodo svarbi – gyvename pačiais geriausiais laikais Lietuvos istorijoje. Auksinis mūsų laikas, kai galime dirbti ir kurti savo kraštui, kai galime švęsti laisvę. Patriotiškumas, kurį jautėme švenčių dienomis – labai svarbus. Prisiminkime jį kasdienybėje. Aišku, neišvengsime ginčų, kivirčų, diskusijų viešoje erdvėje, bet tai irgi svarbu – laisvė dovanoja galimybę drąsiai reikšti savo nuomonę.
Tiesa, kartais pyktis, bereikalingi apsižodžiavimai, kritika, kuria nemalonias nuotaikas, bet kaip tik šventinis laikotarpis ir parodė, kad žmonės Lietuvoje gerbia ir myli savo šalį. Reikalui esant, tiek patriotiškumo, tiek meilės savo šaliai mums užtenka. Auganti šalis dar patirs ir bėdų, ir nusivylimų, bet ateityje mums svarbu bus išlaikyti tradicijas, išlaikyti pagarbą savo kalbai, savo istorijai. Nustebino signataro Vytauto Petro Plečkaičio liudijimas, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, jaunimas tarpusavyje kasdienybėje kalbasi angliškai. Turime gerbti kiekvieną kalbą, bet savąją branginti ir puoselėti, kasdienoje kalbėti – būtina.
Ne be reikalio tiek 1918-aisiais, tiek 1990-aisiais tiek daug signatarų buvo iš kaimo, iš provincijos. Tikiu, kad būtent regionuose, kaimuose, patriotiškumo ir pagarbos savo šaliai jausmas yra ypač stiprus. Manau, kad kaime išlaikyti ir tęsti protėvių tradicijas – lengviau. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono Veiviržėnų amatų centras dirba labai svarbų darbą – puoselėja ir tęsia tradicijas, moko amatų vaikus, per veiklas supažindina jaunimą su šalies istorija ir papročiais.
Kilo mintis, kad Amatų centras savo patirtimi ir edukacijomis galėtų dalintis su viso Klaipėdos rajono vaikais ir taip prisidėti prie lietuvybės, lietuviškumo išsaugojimo, tradicijų perdavimo iš kartos į kartą. Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyrius turės numatyti, kokia forma tokios edukacijos galėtų vykti, kuriose klasėse besimokantys vaikai imliausi tokiai informacijai, o Amatų centras galės ne tik dalintis patirtimi, bet ir užsidirbti.
Lietuvai ir lietuviams linkiu, kad ir po šimto metų kalbėtume lietuviškai, būtume išsaugoję protėvių tradicijas, papročius, kalbą.
Šiemet šimtmečio renginius Klaipėdos rajone kūrė ne tik kultūros įstaigos, buvo nemažai ir sėkmingų privačių iniciatyvų. Kaip jas vertinate?
Labai gražus pavyzdys, kad šventes galime kurti patys. Juk anksčiau tik reikalavome ir vertinome, kokią čia šventę mums sukūrė. Neretai ir tik kritikavome. Kviečiu, prisidėkime savo idėjomis, savo mintimis, savo iniciatyvomis, kad šventės būtų išties nuoširdžios, tokios, kokių patys norime. Birželį švęsime jubiliejinį Gargždų gimtadienį, kviečiu – siūlykite, kurkite, dalinkitės idėjomis.
Daugelis dėkingi už puikią šventę, kai privačia iniciatyva buvo nešama vėliava Gargždų gatvėmis Kovo 11-ąją, ar surengtos patriotinės šventės ant Gargždų piliakalnio. Tokių privačių iniciatyvų labai reikia, jų galėtų atsirasti ir daugiau, ir kitomis progomis.
Turime jaustis šeimininkai savo žemėje, kurti savo kraštą patys, o ne laukti vien valdžios sprendimų. Kas yra valdžia? Juk valdžia yra patys žmonės, kurie turi savo išrinktus atstovus Taryboje, per kuriuos gali lemti sprendimus savivaldoje. Savivaldybės administracijoje dirba valstybės tarnautojai, kurie yra bendruomenės, visuomenės pasamdyti, kad dirbtų, tarnautų tai bendruomenei. Reikalaukime, kad mūsų, kaip bendruomenės, pasamdyti tarnautojai tinkamai atliktų savo darbus, bet ir patys siūlykime, kaip tai padaryti geriau.
Jei bendruomenė bus geras, išmintingas, reiklus ir į procesus įsigilinęs šeimininkas, mokės tinkamai pareikalauti, žinos, kiek lėšų turi, kam skiriama daugiau pinigų, kokie prioritetai yra ir ką galima padaryti, bendromis pastangomis galėsime dar daugiau nuveikti. Mes kiekvienas esame savo krašto, savo šalies šeimininkai. Valdžios atstovus turime Taryboje, nes jie atstovauja visiems gyventojams. Ne valdo, o atstovauja.
Demokratijos mes dar mokomės. Žiūrėkit, išrinko žmogų į Seimą, iškart jam klijuojama nekokia etiketė. Manau, kad toks automatiškas pasmerkimas niekur neveda. Reikėtų gilintis į kiekvieno konkrečius darbus, iniciatyvas. Tarp Seimo narių tikrai yra ne vienas nuoširdžiai norintis ir galintis dirbti Lietuvai, tačiau puolimas jų atžvilgiu neišpasakytas, ne visada pasvertas.
Linkiu kiekvienam bendruomenės nariui dirbti savo kraštui, neužmiršti meilės savo šaliai, patriotiškumo, tradicijų ir su ta energija dirbti kasdienius darbus.