Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) vis giliau klimpsta milijoniniuose ieškiniuose. Iš šios įstaigos Turto bankas reikalauja grąžinti „Snoro“ pradangintus projektui skirtus 4 milijonus eurų. O dabar baigta spręsti ir dar viena byla. Nepavykusiu projektu nusivylęs investuotojas prisiteisė įspūdingą sumą – beveik du milijonus eurų.
Projekto vykdymui skirta parama, kuri pražuvo kartu su „Snoro“ banku, jau ne vienintelė milijoninė ŠRATC bėda. Kaip spaudos konferencijoje informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, birželio mėnesį aukščiausiasis teismas atmetė ŠRATC kasacinį skundą. Taigi ŠRATC galutinai pralaimėjo bylą ieškovui „Energijos parkas“. Pastaroji įmonė, pasitikėdama ŠRATC samdytais ekspertais, investavo į Kairių sąvartyną ir tikėjosi iš atliekų kaupo išgauti dešimtis milijonų kubinių metrų dujų. Studiją rengę Lenkijos specialistai nurodė netgi konkretų skaičių – 82 mln. kubinių metrų dujų iki 2030 metų, tačiau prasidėjus dujų gavybai teko nusivilti. Dėl itin mažo dujų kiekio investuotojas kreipėsi į teismą.
Antanas Bartulis konstatavo, kad tuometinė ŠRATC vadovybė klaidas darė nuo pat dujų išgavimo konkurso paskelbimo, taip pat ir viso bylinėjimosi proceso metu.
„ŠRATC į tuometinio konkurso sąlygas įtraukė ir atliktą studiją, kuri žadėjo būsimam investuotojui pelningą verslą . Buvo per daug aklai ir neatsakingai remiamasi Lenkijos kompanijos specialistų atlikto tyrimo išvadomis. Iškėlus ieškinį, pirmame bylos nagrinėjimo etape Aukščiausiasis teismas išaiškino ir nurodė viso teisminio proceso trūkumus, tačiau ŠRATC vadovai ir jų samdyti advokatai nesugebėjo tinkamai „perskaityti“ teismo medžiagos ir atsakingai pasiruošti naujam etapui, kai byla buvo grąžinta pirmos instancijos teismui. Dabar turime tokią situaciją, kad beliko laukti išaiškinimo, kaip vyks priteistų lėšų – 1,8 mln. eurų išieškojimas“, – komentavo Antanas Bartulis.
ŠRATC pralaimėtos bylos įsipareigojimą turės vykdyti septyni įstaigos dalininkai. Visoms regiono savivaldybėms reikės ieškoti būdų, kaip tą įnašą surinkti.
„Kaip didžiausi dalininkai mes ieškome būtų sumažinti naštą, kuri gali kristi ant atliekų rinkliavos mokėtojų pečių. Siūlome įvertinti tuometinių ir dabartinių ŠRATC vadovų ir advokatų kontoros klaidas, kad jie, kaip ir Lenkijos ekspertai, galėtų taip pat tapti atsakovais ir solidariai dalintis ieškiniu“, – teigė A. Bartulis.
Bendrųjų reikalų skyriaus informacija