Vilniaus apygardos teismas Sausio 13-osios byloje paskelbė nuosprendį: visi 67 kaltinamieji pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
„Sausio 13-osios įvykiai skaudžiai palietė kiekvieną Lietuvos nepriklausomybę gynusį žmogų. Visų mūsų siekis buvo, kad kalti asmenys sulauktų teisingo atpildo. Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Lietuvos prokuratūrai pavyko atlikti itin sudėtingą ir milžinišką darbą tiesos paieškoje“, – sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui teismas už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, buvusiam tuo metu Vilniuje dislokuotos divizijos vadui Vladimirui Uskopčikui – 14 metų laisvės atėmimo bausmę, KGB karininkui Michailui Golovatovui – 12 metų nelaisvės. 14 metų laisvės atėmimas skirtas ir tankų pulko vadui Nikolajui Astachovui.
Likusiems kaltinamiems asmenims skirtos bausmės nuo 4 iki 12 metų laisvės atėmimo, jas atliekant pataisos namuose. Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti. Prieš teismą stojo tik du buvę sovietų sąjungos karininkai Rusijos piliečiai – nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje suimtas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas. J. Meliui skirta 7 metų, o G. Ivanovui – 4 metų laisvės atėmimo bausmės.
Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, o Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtą.
Visi kaltinamieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.
Sausio 13-osios įvykių byla buvo perduota teismui nagrinėti 2015 m. rugpjūčio 31 d., o 2017 m. liepos 3 d. teismą pasiekė atskirtoji ir kitų kaltinamųjų baudžiamoji byla. Teismas jas sujungė ir nagrinėjo bendrai. Bylą sudaro daugiau nei 700 tomų dokumentų.
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo suskaitmeninta. Toks sprendimas buvo priimtas ne tik siekiant palengvinti proceso eigą, bet ir dėl didžiulės šių dokumentų istorinės vertės. Pagalbos sulaukta iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo, kuriame buvo sėkmingai restauruota daugiau nei pusantro tūkstančio įvairių itin prastos būklės archyvinių dokumentų.
Prokurorai surinko ir įvertino daugiau kaip šimtą tūkstančių lapų reikšmingų dokumentų, kelis tūkstančius vaizdo įrašų ir nuotraukų, apklausė daugiau kaip 5000 asmenų, parengė ir išsiuntė virš 300 teisinės pagalbos prašymų užsienio valstybėms, atliko šimtus ekspertinių tyrimų ir daugybę kitų proceso veiksmų. Liudytojais teisme apklausta maždaug 1 tūkst. žmonių.
Ikiteisminį tyrimą atliko tyrimo grupė, kurią sudarė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.