Rugsėjo mėnesį Šiaulių miesto ir Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajonų merai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama skleisti religinio turizmo ir piligrimystės šalyje idėjas.
Netrukus po to, buvo parengtas bendras raštas Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui, kuriuo prašyta į Lietuvos turizmo srities strateginius planus ir programas, kaip vieną iš prioritetų, įtraukti religinį (piligriminį) turizmą. Gautas atsakymas, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija numato šios rūšies turizmą įtraukti į rengiamą ekonomikos transformacijos plėtros programą.
Rugsėjo 12-ąją Šiaulių miesto ir Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajonų merai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarta, kad bendradarbiaujant bus inicijuojamas komunikacijos, turizmo ir vietos patrauklumo skatinimas kiekvienai savivaldybei atskirai atskleidžiant jos unikalumą.
Šia sutartimi savivaldybės įsipareigojo kasmet tęsiant religinio turizmo sklaidą Lietuvoje ir šalyje, biudžete numatyti ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą religinio turizmo skatinimui. Bendradarbiavimo sutartimi savivaldybės taip pat įsipareigojo parengti ir patvirtinti bendrą religinio turizmo Lietuvoje skatinimo programą ir priemonių planą.
Po sutarties pasirašymo, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Lazdijų, Tauragės rajonų, Šiaulių miesto savivaldybių merai, Vilniaus ir Kauno Arkivyskupai Metropolitai, piligrimų centrai ir asociacijos parengė bendrą prašymą Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.
Rašte siūloma į Lietuvos turizmo prioritetų sąrašą įtraukti religinį turizmą, kuris jau dabar garsina šalį, prisideda prie Lietuvos regionų augimo bei atveria unikalias galimybes tiek ekonominei, tiek socialinei Lietuvos pažangai.
Tekste pabrėžiama, kad kai kurios Lietuvos savivaldybės save vienaip ar kitaip tapatina su piligrimystės ir religinio turizmo plėtra. Pavyzdžiui, Raseinių rajone yra itin gausiai piligrimų lankoma Šiluva, Kelmės rajonas neatskiriamas nuo Tytuvėnų vienuolyno ansamblio, o Šiaulių rajonas – Kryžių kalno. Religinis turizmas kaip prioritetas yra ir Vilniuje.
Gavusi Ministro Pirmininko pavedimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, išanalizavusi prašymą ir įvertinusi rašte išdėstytus argumentus įtraukti religinį turizmą į Lietuvos turizmo prioritetų sąrašą, pranešė planuojanti įtraukti religinį (piligriminį) turizmą kaip prioritetinę turizmo kryptį į rengiamą ekonomikos transformacijos plėtros programą.
