Vat ir būna tokių grožių kurių tiesiog neįmanoma perteikti fotoaparatu… PRINCAS būtent toks. Jei tikėti prietarais tai raudonkailiai katuliai neša turtus į namus, o šis ryžiukas dar ir laimę, bei ramybę.., o mainais už tai prašo meilės gyvūnui, nuoširdaus rūpeščio ir draugystės.
Princas gyveno gerai iki tos minutės, kai jo gerąją šeimininkę pakeitė jos marti. Princo močiutė mylėjo dičkį ir lepino.., o marti juk irgi žmogus, bet pajutusi, kad yra padėties šeimininkė švelnumas dingo ir pasijuto „akmeninė širdis“. Ji tiesiog išmetė laimės ir meilės „talismaną“ Princą, va tiesiog taip – iš namų į laptinę.., į gatvę. Na davė Dievulis žmogui protą, ale kas iš to?
Nemąstė moteris kur eis katinas, ką valgys.., o jis toks gerietis ir dar su skaudančia širdimi… be savo žmogaus… „Naujosios“ buto šeimininkės palydėtas žodžių: „Jei norit, užmuškit, bet neįleiskit…“ išpėdino katulis. Tikime, kad močiutė norėtų paklausti: „ar nebijai likimo lazdos antro galo „martele“?
Ką čia besakyti… reikia šiam dičkiui žmogaus, globos LABAI LABAI reikia. Nes patikėkite mumis, naminiui ir dar ypatingo gerumo katinukui gatvėje yra pragaras… apsiginti nemoka, išgyventi ir susirasti maisto tai pat…
Gali jis pykti ant žmogaus, bet Princas tik myli ir tiki žmogumi. O gal Jūsų namams reikia gerio, švelnumo, ramybės… REIKIA? tuomet pamatykite jį, patikėkite, pamilsite iš karto!