Panevėžietė vaikų darželio darbuotoja, kuri buvo įtariama smurtu prieš mažamečius auklėtinius, baudžiamosios atsakomybės išvengs, tačiau ją siūloma bausti administracine tvarka. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė, priėmusi nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams.
Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl šiemet sausį įvykusio incidento viename Panevėžio lopšelyje-darželyje Įtariama, kad auklėtojos padėjėja Z. M. smurtavo prieš du grupę lankančius mažamečius berniukus. Ant jų kūnų artimieji rado smurto žymių, tuomet vaikai papasakojo, kad „šeimininkutė“ juos skriaudė.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė K. Ulienė.
Prokurorės teigimu, tyrimo metu buvo apklausti mažamečiai nukentėjusieji, jų artimieji bei kiti liudytojai, išvadas pateikė teismo medicinos ekspertai. Auklėtojos padėjėjai Z. M. buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams. Savo kaltės įtariamoji nepripažino. Moteris teigė, kad vieną iš berniukų galėjo netyčia užgauti, kai jai nešant karštą puodą su maistu vaikas į ją atsitrenkė. Kito berniuko ji iš viso nelietusi.
Tokius įtariamosios parodymus prokurorė K. Ulienė įvertino kritiškai, nes jie nelogiški ir prieštarauja kitiems objektyviems bylos duomenims. „Vaikų parodymai yra gana tikslūs, tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad vaikai sąmoningai meluoja“, – konstatavo prokurorė. Specialisto išvados taip pat patvirtino, kad vaikai galėjo nukentėti jų nurodytomis aplinkybėmis.
Vis dėlto prokurorė priėmė nutarimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. „Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, šioje baudžiamojoje byloje tiriamas įvykis negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika“, – rašoma prokurorės nutarime.
Prokurorė K. Ulienė rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame teigiama, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.
Šiuo atveju, Z. M. jau buvo taikyta drausminė atsakomybė – vaikų lopšelio-darželio direktorės įsakymu jai pareikštas įspėjimas, ji pervesta dirbti valytoja. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, jo medžiaga perduota policijai, kad Z. M. veiksmai būtų įvertinti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Prokurorės K. Ulienės nuomone, Z. M. gali būti baudžiama pagal ANK 72 straipsnio („Vaiko teisių pažeidimas“) 3 dalį („Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas“). Už šį nusižengimą numatomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 150 eurų.
Nukentėjusių vaikų tėvai dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys),
tel.: (8 45) 441 154, mob. 8 614 58 699
