Praeities nepakartosi, neatsuksi jos,
Ką pasirinkau, kuo gyvenau, tas įsirašė,
Kartais pavartau ją lapuose primargintuos,
Ir kas buvo, tą ten ir atrasiu.
„Praeities nepakartoti“
Alf. Vaičiulis
Labai gerai pastebėta, kad tik tai, kas užrašyta, išliks ilgam. O pasakyti žodžiai greitai pasimiršta, dažnai perpasakojami įvykiai pakeičia savo seką, kai kas pasimiršta, kai ką naujai prideda. Ir tik užrašyta istorija išlieka tokia, kokia buvusi.
Penktadienį bibliotekoje susirinko būrelis žingeidžių gyventojų, kuriuos sudomino pavadinimas „Istorija šalia mūsų. Ką mes prisimename“. Susirinkusiems bibliotekininkė pristatė savo surinktą medžiagą apie kaimo bendruomenę, mokyklos istoriją, biblioteką. Susidomėjimo sulaukė istorija apie Gylių dvarą, juo labiau, kad buvo pagrįsta archyviniais dokumentais. Smagu pasiklausyti pasakojimų apie tai, ką kažkada pažinojai, bet buvai primiršęs, o kai kurių dalykų net visai negirdėjęs. Dalis susirinkusiųjų netgi pažinojo patį dvarininką, kai kurie girdėjo iš savo tėvų, tad diskusijų ir prisiminimų netrūko. Susėdę prie arbatos puodelio dalijomės prisiminimais, nuklydome į tuos laikus, kai buvom dar jauni, girdėtus tėvų ir kaimynų pasakojimus.
Su gera nuotaika skirstėmės į namus, kupini įspūdžių ir tikėdamiesi, kad tai ne paskutinis susitikimas.
N. Salemonavičienė, Pryšmančių filialo Vyresn. bibliotekininkė