Panevėžyje vyko pirmasis Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrybinių dirbtuvių dalyvių, ekspertų, kuratorių ir miesto gyventojų susitikimas. Prieš jį dalyviai, organizatoriai, ekspertai žvalgėsi po miestą: aplankė Dailės, Fotografijos galerijas, kino centrą „Garsas“. Vėliau į G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką paklausyti ir išsakyti lūkesčių, pastebėjimų susirinko panevėžiečiai, Savivaldybės, kino centro darbuotojai.
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas paragino architektų grupes siūlyti brandžius sprendimus, kurie tinkamai reprezentuotų menų centro idėją ir taptų miesto vizitine kortele.
Jam antrino būsimo S. Eidrigevičiaus menų centro viziją pristačiusi Savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė: „Tai bus modernaus ir šiuolaikinio meno sklaidos, kūrybinių industrijų, edukacijos centras, kurio esmė – kultūrinis dialogas, sujungiant tarptautinę profesionalaus meno praktiką ir vietos potencialą“. Tad menų centras veiktų kaip interaktyvi bendravimo multifunkcė erdvė, kur lankytojai galėtų susipažinti su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, netradicinio meno parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, akcijose, toliau mėgautis nekomerciniu kinu. Visuomenei palankios permainos planuotinos ir šalia pastato. Svarbiausia, jis teiktų naudą tiek reprezentuojant vietos menininkų profesionalų kūrybą, tiek įtraukiant gyventojus į pramoginius ir šviečiamuosius renginius, visapusiškai keltų jų kokybę ir skatintų miesto kultūrinį atsinaujinimą.
Renginį moderavusi architektūrologė, Architektūros kokybės vystymo asociacijos (AKVA) pirmininkė Aida Štelbienė paaiškino, jog šios kūrybinės dirbtuvės skirtos pasiruošti rimtam architektūriniam konkursui, architektūrinių sąlygų, situacijos analizės rengimui, idėjų ir sprendimų patikrinimui.
Kūrybinių dirbtuvių ekspertė, VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė apžvelgė Panevėžio urbanistinę istorinę raidą, teisinius teritorijų planavimo dokumentus, įvertino dabartinę urbanistinę struktūrą, užstatymo charakterį, erdvių sistemą, galimas ateities vizijas.
Kūrybinių dirbtuvių ekspertas, architektas, architektūros kritikas, internetinio žurnalo „Pilotas.LT“ vyriausiasis redaktorius Audrys Karalius siūlė pagalvoti apie meno pasauliui gerai žinomą pavadinimą „Stasys“ ir galbūt naudoti šį. Palinkėjo kuriant naują nesunaikinti senos kultūros, nebijoti ironijos, provincialumo, atvirumo, gal net vaikiškumo.
Diskusijoje visų mintys daugiausia sukosi apie dabartinį kino centrą „Garsas“, kurio vietoje planuojamas naujasis menų centras. Dalis susirinkusiųjų pasisakė už nekomercinio kino išsaugojimą. Beje, idėja iškelti „Garsą“ į mažesnes patalpas nėra šviežia – taip miesto valdžia nusprendė beveik prieš 10 metų. Akivaizdu, toks pokytis neišvengiamas, nes dažnai filmai rodomi keliems žiūrovams didžiulėje 666 vietų salėje. Pernai kino centre filmus žiūrėjo vidutiniškai 17 žmonių, o pustuščio kino centro išlaikymas miestui kasmet atsieina beveik 140 tūkst. Eur.
Tam, kad patalpos kino centrui per didelės, antrino ir A. Karalius, kuris pats yra buvęs Kauno „Romuvos“ kino teatro direktorius. Anot jo, priežastis paprasta: tokio dydžio salę, pastatą išlaikyti miestui kainuoja tikrai daug, o jei Savivaldybė nutrauktų finansavimą, „centras turėtų užsidaryti daugiausia po trijų mėnesių“. Savivaldybės darbuotojai patvirtino, jog kino centras vien tik iš lankytojų gaunamomis lėšomis negalėtų apmokėti būtiniausių išlaidų. Tačiau visi supranta, kaip svarbu miestui turėti alternatyvą komerciniam kinui, tad jo tikrai neplanuoja uždaryti – tik perkelti į mažesnes patalpas. Tam pritarė ir kino centro direktorė Genė Pučinskienė.
Rūpėjo miestelėnams, ir iš kokių pinigų bus statomas naujasis menų centras. Anot projektų vadovės L. Blažytės, jį tikimasi statyti ES, Savivaldybės, Valstybės investicijų programos lėšomis.
Pasak Savivaldybės vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės, kūrybinės dirbtuvės yra priemonė ieškoti tinkamiausių sprendimų. Ji pristatė architektų profesionalų komandas, tarp kurių ir tokie garsūs jauni kolektyvai, jau spėję pelnyti šalies ir tarptautinį pripažinimą, kaip „Arches“, „Processoffice“, „METRO architektūra“. Pakviesti dalyvauti Panevėžio architektai.
Kūrybinių dirbtuvių pabaiga planuojama gegužės 11 d. Visuomenei bus pateikti ekspertų jau išnagrinėti dalyvių siūlymai ir idėjos. Jie turėtų tapti paspirtimi rengiant architektūrinio konkurso sąlygas.
Pasak kūrybinių dirbtuvių atidaryme kalbėjusių specialistų, Panevėžys nuo seno turi stiprų kultūrinį geną, jis imlus ir dėkingas šioms veikloms, todėl privalu nesustoti, kritiškai įvertinti šiandienius įpročius, poreikius ir būti atviriems pokyčiams.
Komunikacijos skyriaus ir AKVA inf.
