Minint juoduosius 1941-ųjų birželio įvykius, visoje Lietuvoje žmonės sustojo tylos minutei, kad pagerbtų tūkstančius lietuvių, taip niekada ir nebepamačiusių gimtinės.
Vien pirmoji trėmimų banga birželio14–18 dienomis iš Lietuvos išplėšė apie 18 000 sovietinei valdžiai nepatikusių tautiečių. Tremtiniai ir jų artimieji Šiauliuose rinkosi prie geležinkelio rampos, o vėliau miesto centre buvo pradėtos skaityti tremtin anuomet iškeliavusiųjų pavardės.
Birželio 14-ąją lietuviai prisimena vieną skaudžiausių ir juodžiausių tautos gyvenimo etapų – prieš 77 metus prasidėję masiniai trėmimai tęsėsi net 12 metų! Ko ne pusė visų temtin į atokiausius Sovietų Sąjungos kampelius ištremtų lietuvių buvo vaikai. Niekas negailėjo nei kūdikių, nei senelių, nei nėščių moterų. Tremtinių atminimas per patį vidurdienį Lietuvoje pagerbtas tylos minute.
Tremties baisumus patyrę šiauliečiai rinkosi prie geležinkelio rampos – iš tos vietos į Altajaus kraštą, Krasnojarsko, Novosibirsko ir kitas sritis anuomet pajudėjo žmonių prigrūsti gyvuliniai vagonai. Po tylos minutės ir politinių kalinių ir tremtinių choro „Tremtinys“ atlikto Lietuvos himno į susirinkusius kreipėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
„Nors apie trėmimus daug kalbėta, pasakota ir rašyta, tačiau visiems tiems, kuriems neteko patiems išgyventi to pragaro, matyt, nėra lemta iki galo suprasti šios tragedijos masto. Net ir tiems, kuriems vėliau pasisekė iš Sibiro grįžti į sovietų valdomą Lietuvą, nebuvo lengva. Buvę tremtiniai vis tiek laikyti priešais, net ir jų namai jiems nebepriklausė. Mūsų visų pareiga užtikrinti, kad tokie dalykai niekada nepasikartotų“, – kalbėjo Artūras Visockas.
Tremtyje žuvusiųjų atminimui prie rampos memorialinio akmens meras padėjo gėlių, uždegtos žvakutės. Savo skaudžiais išgyvenimais pasidalijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šiaulių skyriaus pirmininkė Valerija Jokubauskienė. Apie šios dienos svarbą mūsų istorijai pasakojo LPKTS Šiaulių skyriaus narys Tomas Petreikis ir ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvė Emilė Jasulevičiūtė.
Muzikinius minėjimo intarpus dovanojo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonininkų ansamblis (vadovė M. Markevičienė) ir Šiaulių universiteto gimnazijos folkloro ansamblis „Čiūto“ (vadovė R. Stoškuvienė).
13 val. Vilniaus gatvės bulvare prasidėjo masinių trėmimų atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
Akcijos metu skaitomos 10-ies tūkstančių tremtinių ir politinių kalinių pavardės, minimi jų likimai. Renginį pradėjo miesto meras Artūras Visockas ir mero pavaduotojas Domas Griškevičius, likimo brolių pavardes skaitė buvę tremtiniai, vėliau – visi norintieji.
Ištremtųjų pavardžių skaitymai tęsiasi visą dieną iki pat vidurnakčio, kol bus perskaitytas paskutinis vardas.
Bendrųjų reikalų skyriaus informacija,
tel. (8 41) 596 304,
el. p. vitalis.lebedis@siauliai.lt