Migracijos skyriaus darbuotojos šiemet, kaip ir kasmet prieš šv. Kalėdas, kolektyvui paruošė Kalėdinę dovaną – savo sukurtų paveikslų parodą.
Parodai moterys ruošėsi visus metus, todėl jų kūriniuose sudėti ir pievose akimis pagautų vasaros drugelių atvaizdai, ir puodeliu arbatos sušildyti rudens vakarai, ir kelionių prisiminimai, ir svajonės…
Viena parodos dalis eksponuojama atnaujintoje erdvėje prie Aktų salės. Joje – drugelio tema. Drugelis – simbolinis vabzdys daugelyje kultūrų, kuris, viena vertus, įprasmina gebėjimą keistis ir grožį, kita vertus — džiaugsmo trumpalaikiškumą. Lervos tapsmas švelnaus grožio drugeliu stipriai veikia žmogų, kelia asociacijas su savo paties dvasiniu virsmu ir teikia išsilaisvinimo iš pačių mūsų sukurtų stereotipų viltį.
Drugelis gali būti labai įvairialypis ir kaskart įgyti vis kitą pavidalą, todėl Migracijos skyriaus kūrėjas jis ir patraukė.
Norint perteikti jo tobulą grožį, moterims iš pradžių reikėjo sukonstruoti mažą lėlytę, tuomet nupiešti jai spalvotus sparnelius ir sukurti spalvingą aplinką, – apie savo kūrybinį darbą su kolektyvu pasakoja šios parodos organizatorė Migracijos skyriaus viršininkė Lolita Šalkauskienė.
Antroji parodos dalis eksponuojama prie Migracijos skyriaus esančioje antrojo aukšto foje. Čia demonstruojamas arbatos paketėlio virsmas realybės atspindžiu, trapia emocija ar elegantiška mintimi. Visi piešiniai piešti ant panaudotų arbatos paketėlių. Taigi kūrybinis procesas prasidėdavo nuo prisėdimo prie arbatos puodelio. Pirmiausia reikia išgerti puodelį arbatos, gerai išdžiovinti jos nudažytą paketėlį, po to jį išardyti ir ant jo akvarele, pasteliniais pieštukais ar geliniais rašikliais perkelti visokias savo svajas, fantazijas ir įspūdžius.
Parodai 18 dalyvių pateikė 130 paveikslų. Į klausimą – kodėl jūs tą darote, Lolita Šalkauskienė atsakė Lietuvos policijos kapelionio Algirdo Toliato žodžiais: „ Gyvenime taip jau yra…vieni žmonės stato, kiti – griauna. Reikia tik apsispręsti, kurioj pusėj mes norim būti. Gyvenimą turime vieną. Galim kurti statydami, galim kurti griaudami. Žmogus yra kūrybingas. Jei jis turi idėjų, jis neturi laiko, kada komentuoti, pilti purvą, jis gyvena savo kūryba, jis tiesiog eina į priekį, jis plaukia į priekį, jis nesižvalgo, kam geriau sekasi, kam blogiau, jis gyvena tuo, jis dega tuo ir kitus patraukia. Kūryba, jinai mumyse išprovokuoja ir aktualizuoja tai, kas gražiausia ir geriausia. Mes ne tik dėl kitų kuriame. Pirmiausia kurdami mes aktualizuojame patys save. Mumyse yra tiek įvairių lobių, didelių dalykų, kurie ir liks užkasti, jei gyvenimas mūsų neišprovokuos, jei mes patys nesiryšime tai kelionei…“