Klaipėdos rajono savivaldybėje Sendvario seniūnijoje Klausmylių viensodyje praeivių, keliautojų akį jau džiugina Jono Birškaus sodybos namas, kuris įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir 2018 m. yra pripažintas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiandien sodyba galima gerėtis dėka jų savininkų Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė dėkoja sodybos savininkams ir džiaugiasi vos per kelis metus įvykusiais sodybos pokyčiais: „Prieš keletą metų stebėjome, kaip J. Birškaus sodyba merdėjo, bet Savivaldybė negalėjo nieko padaryti, nes tai – privati nuosavybė, o savininkai į tai nekreipė dėmesio. Privačią sodybą vagys nešiojo kone po plytą. 2013 m. J. Birškaus sodybos namas pagaliau tapo paveldosaugos objektu.
Sodybos savininkai vis keitėsi, tačiau tai, ką matome šiandien – Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos nuopelnas. Jei rajone būtų daugiau tokių puikių žmonių, kurie įsigiję paveldo objektus išsaugotų ir atkurtų ne tik kokį vieną pastato fragmentą, bet visą autentišką statinį, tai mūsų rajone būtų daugiau unikalių paveldo objektų. J. Birškaus sodybos savininkai sugebėjo prikelti ją naujam gyvenimui – tai nepaprastas darbas, kuris turi didelę išliekamąją vertę“. Prieš sodybą įsigijant šiems savininkams buvo svarstoma sodybos namą nupirkti Savivaldybės lėšomis: „Kreipėmės į bendruomenes, klausėme, ar būtų poreikis ten steigti muziejų, galbūt biblioteką, amatų centrą ar ką nors kitą, tačiau bendruomenių susidomėjimo nebuvo sulaukta“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Inga Reliugaitė ir Rolandas Rimgaila jiems priklausančią sodybą tvarko savo lėšomis. Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė informavo, kad kultūros paveldo objektų valdytojams yra galimybė gauti išlaidų kompensavimą už atliktus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, jų projektavimą tyrimus. Lėšos kompensavimui skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos programos, kurią rengia, jos vykdymą organizuoja bei jai skirtas lėšas naudoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Gaila, kad išlaidos kompensuojamos tik tiems kultūros paveldo objektams, kurie yra saugomi valstybės ir prieinami visuomenei lankyti. Yra ir nemažai regioninės, vietinės reikšmės paveldo objektų, žymių asmenų kapų, kurie neturi valstybės saugomo objekto statuso, tačiau yra svarbūs mūsų krašto bei šalies istorijai. Jiems tvarkyti praverstų ir valstybės parama.
J. Birškaus atminimą įamžina ne tik unikali sodyba, bet ir jo kapas, kuris Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas 2015 m. „Jonas Birškus ir jo žmona Marinke palaidoti Lūžų kapinėse. Prie kapo yra pastatyta J. Birškaus biografinė lentelė, kurioje įamžinti svarbiausi jo darbai. J. Birškaus ir jo žmonos kapo sutvarkymui ir įamžinimui Savivaldybė skyrė 1,5 tūkst. eurų“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė. „Nusipelniusių asmenų pagerbimui, kapaviečių ar sodybų atnaujinimui reikėtų ir valstybės paramos, tačiau šiandien dažniausiai įvairūs objektai, susiję su mūsų istorijai svarbiais žmonėmis, kapinės, kuriose palaidoti žymūs, žinomi ir visai Lietuvai nusipelnę žmonės, yra tvarkomi tik Savivaldybės, sąmoningų žmonių, bendruomenių lėšomis ir iniciatyva“, – sakė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Jonas Birškus (1870–1959) – žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, kultūrininkas bibliofilas, tautosakininkas, prisidėjęs prie Lietuvos kultūrinio ir politinio sąjūdžio, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo. J. Birškus priklausė „Sandoros“ draugijos valdybai. 1928 m. už nuopelnus puoselėjant lietuvybę apdovanotas IV-o laipsnio Gedimino ordinu. Sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru. Gyvenamasis namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės–XX a. pradžios mūrinės architektūros tradicijų pavyzdys.
Ernesta Strakšytė