Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje vyko kraštiečio žurnalisto Vytauto Gedgaudo knygos „Pirmyn arba mirk“ pristatymas ir susitikimas su knygos sudarytoja Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažyle. Renginyje įteiktas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimas.
Knyga išleista neatsitiktinai – šie metai paskelbti Vytauto Gedgaudo metais, minimos žurnalisto 110-osios gimimo metinės. Išsipildė V. Gedgaudo svajonė – knyga, rašyta prieš 7 dešimtmečius, išleista Lietuvoje. Prieš 25-erius metus interviu „Žurnalistų žinioms“ V. Gedgaudas sakė, kad tikįs, jog bus diena, kai knyga išvys pasaulio šviesą.
Šioje knygoje sudėti pasakojimai apie saujelės lietuvių kovą su nacizmu Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijos svetimšalių legiono gretose, autoriaus nespėtų baigti atsiminimų fragmentai, karo reportažai, rašyti atokvėpio tarp mūšių akimirkomis ir siųsti išeivių spaudai, bei straipsniai, į kuriuos suguldyti autoriaus apmąstymai apie okupuotos tėvynės likimą ir jos ateitį.
Mintimis apie V. Gedgaudą ir jo darbus dalijosi knygos sudarytoja, Vilniaus universiteto doc. dr. J. Mažylė. Jai pirmai po žurnalisto mirties buvo atvertos durys kabineto, kuriame rado būsimos knygos fragmentus. Parodytas dokumentinis filmas apie jo gyvenimą.
Susitikime dalyvavusi Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos narė Angelina Liaudanskienė „Santarvės“ laikraščio redaktorei Audronei Malūkienei įteikė Lietuvos žurnalistų sąjungos padėkos raštą ir medalį „Už nuopelnus žurnalistikai“ už svarų indėlį stiprinant ir puoselėjant žurnalistų bendruomenę bei žurnalistinį solidarumą.
Knygos sudarytoją J. Mažylę, apdovanotąją „Santarvės“ laikraščio redaktorę A. Malūkienę sveikino ir už įdėtą darbą dėkojo Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris, Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė.
V. Gedgaudas gimė 1912 m. balandžio 5 d. Rusijoje, mirė 1999 m. lapkričio 29 d. Klyvlende, JAV, palaidotas Vilniuje. 1922–1930 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje. 1933–1939 m. Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“. 1939–1950 m. gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo Afrikoje. 1945–1950 m. slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas“. 1946–1948 m. Paryžiaus universitete studijavo literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute – kino režisūrą. Priklausė Prancūzų žurnalistų sąjungai, Laisvųjų žurnalistų sąjungai, buvo jos valdybos narys. 1950 m. išvyko į JAV. 1950–1954 m. ir 1956–1958 m. Brukline dirbo laikraštyje „Vienybė“, 1954–1956 m. Prancūzijoje dokumentinio kino srityje, nuo 1958 m. Klyvlende dirbo laikraštyje „Dirva“, 1968–1991 m. jo redaktorius. 1964–1967 m. Klyvlende ir Čikagoje turėjo meno galerijas, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai. Parašė novelių rinkinį „Aistrų kovos“ (1935 m.). Priklausė Lietuvos buriuotojų sąjungai. Nuo 1991 m. – Lietuvos žurnalistų ir buriuotojų klubo garbės narys.
• Ryšių su visuomene skyrius
