Šiandien Briuselyje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kartu su kitų ES šalių aplinkos ministrais, susirinkusiais į Aplinkos tarybos posėdį, aptaria Europos Komisijos parengtą komunikatą „Europos žaliasis kursas“ ir diskutuoja apie prioritetus bei būsimus veiksmus, siekiant ES neutralumo klimatui 2050 m. ir plėtojant žiedinę ekonomiką.
„Pirmiausia reikia integruoti klimato kaitos politikos ir aplinkosaugos tikslus į visas ES ir nacionalines sektorines plėtros programas bei teisės aktus. Todėl turėtų būti greičiau patvirtintos Europos žaliojo kurso iniciatyvos atskiruose ūkio sektoriuose. Be to, reikia sudaryti sąlygas ir užtikrinti pakankamą finansavimą darnioms investicijoms, kuo greičiau sutarti dėl naujosios finansinės programos. Siekdami ambicingų tikslų, turime išsaugoti ES konkurencingumą, darbo vietas ir užsitikrinti, kad mūsų piliečiai palaikys pokyčius. Be išsamaus poveikio vertinimo ES valstybių lygiu ir naštos pasidalijimo mechanizmo negalėsime pritarti, kad būtų didinamas ES 2030 m. tikslas mažinant šiltnamio dujų išmetimus“, – sakė Kęstutis Mažeika.
Per Aplinkos tarybos posėdį numatoma patvirtinti pranešimą JT bendrajai klimato kaitos konvencijai apie ES ilgalaikę klimato kaitos strategiją. Mūsų šalis pritaria šio pranešimo projektui, kuriame nurodoma, kad, įgyvendindama Paryžiaus susitarimo tikslus, ES sieks ekonomikos neutralumo klimatui iki 2050 m. ES lyderyste siekiama paskatinti visas pasaulio šalis imtis ambicingų veiksmų klimato kaitai suvaldyti.
Aplinkos ministrai pasikeis nuomonėmis apie Europos semestro žalinimą, aptars sustiprintą šio semestro darnumo dimensiją. Lietuva pritaria naujam požiūriui ir iniciatyvoms, kurių dėka aplinkos tvarumas ir darnaus vystymosi tikslai integruoti į Europos semestrą. Svarbu, kad jie būtų integruoti ir į nacionalinius strateginius dokumentus. Mūsų šalis dabar rengia Nacionalinį pažangos 2021-2030 m. planą, kuris prisidės įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, ypač daug dėmesio skiriant nelygybei mažinti ir klimato kaitai.
Aplinkos tarybos posėdžio dalyviai aptars ir Tarybos išvadas dėl oro kokybės gerinimo. Lietuvai ypač kelia susirūpinimą kelių transporto keliama tarša, todėl mūsų šalis pritaria Europos Komisijos siekiui griežtinti transporto priemonių teršalų išmetimo standartus.
Dar vienas posėdžio darbotvarkės klausimas – EK parengta vandenų valdymo teisės aktų vertinimo ataskaita, kurioje išnagrinėta, kaip įgyvendinamos šios srities ES direktyvos. Lietuva laikosi pozicijos, kad, siekiant geros vandens telkinių būklės, vandenų politikos tikslai turėtų būti integruoti į žemės ūkio, transporto, energetikos ir pramonės politiką. Svarbu užtikrinti, kad integracija atsispindėtų ir ES finansavimo prioritetuose. Tai ypač aktualu kalbant apie bendrąją žemės ūkio politiką, kuri turėtų padėti ūkininkams persiorientuoti veikti aplinkai palankesniais būdais.
Strateginės komunikacijos skyrius
