Statybines atliekas tam neskirtose vietose Vilniuje ir Vilniaus rajone pylę ir taip didelę žalą aplinkai padarę asmenys turės sumokėti teismo jiems skirtas baudas. Tokį sprendimą galutine ir neskundžiama nutartimi vakar priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmetęs nuteistųjų kasacinius skundus ir patenkinęs prokuroro prašymą palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį juridiniam asmeniui UAB „Stiebas“ ir keturiems fiziniams asmenims dėl sunkius padarinius sukėlusio aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, metu buvo nustatyta, kad 2013 metų pradžioje bendrovės „Stiebas“ vadovai, siekdami sumažinti atliekų transportavimo ir perdirbimo sąnaudas, pavaldiems darbuotojams nurodė 2680 tonų statybinių atliekų išvežti ne į specialią statybinių atliekų tvarkymo aikštelę, bet jas išpilti trijose tam neskirtose vietose Vilniuje ir Vilniaus rajone.
„Statybinės atliekos buvo pilamos ne tam skirtose vietose, arti miesto, nukasant natūralų paviršinį gruntą, iškasant vertingą žemės gelmių turinį, padarant dideles duobes ir vietoj naudingų žemės gelmių iškasenų supilant atliekas bei jas užstumiant natūraliu gruntu. Tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta daugiau nei 800 tūkst. eurų žala“, – sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.
Siekdami nuslėpti padarytus pažeidimus tvarkant statybines atliekas ir išvengti baudų, bendrovės „Stiebas“ vadovai organizavo dokumentų klastojimą ir jam vadovavo. Suklastoti dokumentai buvo pateikti neplaninį bendrovės patikrinimą atlikusiems Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu UAB „Stiebas“ dėl aplinkos apsaugos taisyklių nesilaikymo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo skyrė 150 640 eurų baudą, bendrovės vadovui V. J. dėl aplinkos apsaugos taisyklių nesilaikymo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo skyrė 15 tūkst. eurų baudą, kitiems nuteistiesiems skirtos nuo 3766 iki 10 356 eurų baudos.
Nesutikdami su teismo sprendimu, nuteistieji Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinius skundus, kurie 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo atmesti. Kasacinius nuteistųjų skundus vakar atmetė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikęs galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.