Prieš keletą savaičių Šiaulių meras ir administracijos vadovas pristatė situaciją miesto biudžetinėse įstaigose. Finansinės veiklos patikrinimą atlikę auditoriai aptiko nemažai pažeidimų. Pradžioje svarstyta didesnių sankcijų nesiimti, tačiau prasidėjus politinei diskusijai, buvo apsispręsta nuolaidų nedaryti. Lėšas ne pagal paskirtį naudoję direktoriai sulaukė finansinių pasekmių – jų laukia mažesnės algos.
Miesto vadovai neslėpė – biudžetinėse įstaigose atliktas patikrinimas nustebino. Iš 42 tikrintų įstaigų pažeidimų aptikta 37-iose. Finansinės drausmės pažeidimų dydis buvo įvairus, vienur ne pagal paskirtį naudoti šimtas ar keli šimtai eurų, kitur – net keliolika tūkstančių. Pažeidimų mastas rodė, kad tai sisteminė problema. Daug metų nusistovėjusi sistema tarsi leido įstaigoms nebaudžiamoms naudoti biudžeto lėšas savo nuožiūra, įstaigų vadovai net nemanė, kad taip daro nusižengimą. Tuomet Savivaldybės vadovai sutarė, kad tokių veiksmų daugiau netoleruos, tačiau bausti nebuvo skubama. Tik biudžetinėms įstaigoms, kuriose pažeidimai buvo didžiausi, siūlyta sumažinti šiemet skiriamas lėšas.
„Kaip ir sausio viduryje, taip ir dabar mano nuomonė dėl to nesikeičia – tai turėjo tapti įspėjimu, tačiau ne nuobauda. Vėliau paaiškėjo, kad Kontrolės komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas ir Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus darė įtaką Savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui, kad būtų priimti sprendimai dėl asmeninės įstaigų vadovų atsakomybės. Mano nuomone, tai yra teisėta, tačiau nėra visiškai teisinga. Jau vien dėl to, kad vienodą įvertinimą gaus ir tas vadovas kuris padarė 160 eurų nusižengimą, ir tas, kuris padarė tūkstantinius lėšų perkėlimus. Nepaisant susidariusios situacijos, ir toliau palaikysiu ir remsiu administracijos vadovo tolimesnius veiksmus ir sprendimus“,
– teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, biudžetinių įstaigų vadovai turi net tris teisinius būdus, kai metų pabaigoje reikia perskirstyti valdomus asignavimus. Jei vienoje srityje lėšų susitaupo, o kitoje pritrūko, direktoriai gali kreiptis ir gauti Savivaldybės tarybos pritarimą (jei lėšų sumos didesnės). Leidimą perskirstyti lėšas gali duoti ir Savivaldybės administracijos direktorius, taip pat – Strateginio planavimo ir finansų skyrius.
„Skamba ironiškai, bet argi reikės mums mokyti mokyklų ir kitų įstaigų direktorius skaityti ir skaičiuoti? Biudžeto sandaros įstatymas ir kiti teisė aktai galioja jau ne vienerius metus, gal jau galima per tą laiką išsiaiškinti, o jei reikia, dar ir pasiklausti, kaip elgtis“,
– sakė Savivaldybės administracijos vadovas.
Administracijos direktorius sako sulaukęs Savivaldybės tarybos politikų klausimų, kodėl dėl įstaigų vadovų veiksmų mažinami asignavimai įstaigos veiklai, esą už pažeidimus turi atsakyti patys vadovai.
„Sausį gavome pirmąsias ataskaitas apie 2017 metų biudžeto lėšų naudojimą. Iš penkiolikos jau anksčiau tikrintų įstaigų devyniose vėl padaryti analogiški pažeidimai. Neliko kito kelio, kaip, reikalaujant Tarybos nariams, tiek A. Lankauskui, tiek J. Bartkui, siekti asmeninės vadovų atsakomybės“,
– komentavo Antanas Bartulis.
Atliekant įstaigų vadovų veiklos vertinimą, pažeidimus padariusius įstaigų vadovus komisija įvertino žemesniu lygiu, dėl to metus direktoriai gaus mažesnį atlyginimą.
