Pasibaigė mokslo metai. Informavimo priemonės teigia, jog pastebimas rezultatų pagerėjimas. Geriausiai mokęsi mokiniai pagerbti. Tačiau įsisenėjusioms problemoms vaisto vis dar nerasta. Mokiniai, žurnalistų apklausiami, mini, kad bene sunkiausias mokomasis dalykas gimtoji kalba. Užsienio kalbos sekasi daug geriau, bet, anot, moksleivių, išmokti padeda stovyklos, vaizdo ir garso įrašai.
Nuo aštuntos klasės mokiniai pradeda mokytis kompiuterinio raštingumo, tolesnėse mokymosi grandyse naudojasi informaciniais produktais, o darbdavys siunčia į kursus sertifikato parnešti.
Kažkas vyksta nenatūralaus mokymo sistemoje. Aišku, reikia naujų vėjų, vykdant personalo atranką. Rodos, mokyklos turi standartizuotus profesinius reikalavimus mokytojui. Bet konkurso ar atrankos kita forma metu visų reikalavimų neaptarsi. Prioritetus renkasi atrankos organizatoriai. Todėl prioritetiniu reikalavimu tampa rekomendacija per darbo metus įgyti tam tikrus įgūdžius. Jei kelis kartus paminima, kad kriterijai (modifikuoti) parengti pagal standartą, visai įmanoma tokia praktika sukompromituoti niekuo dėtą autorių.
Nesusikalbėjimas
Mokymo grandys, matyt, nepakankamai bendradarbiauja, kurdamos standartus. Todėl diplomo priede, reikalavimuose tam pačiam dalykui apibūdinti naudojamos skirtingos sąvokos. Čia atsiranda nesusipratimai, pasitaikė atvejis, kai su didžiule įtampa buvo nagrinėjama, ar informologas moka kompiuterinio raštingumo.
Jei turėčiau galėčiau, jei galėčiau turėčiau
Svarbus pranašumas atrankos metu – kvalifikacinė kategorija. Deja, norint, kad ji būtų suteikta, reikia dirbti pagal specialybę, bet atrankos nepraeisi, jei neturi kvalifikacinės kategorijos. Tokiu būdu užkertamas kelias įsidarbinti mokykloje pagal specialybę privačiame sektoriuje dirbantiems mokytojams, grįžusiems iš užsienio pedagogams. Komandiniame darbe tokios patirtys gali būti labai naudingos. Gal seniai jau laikas keisti kvalifikacinės kategorijos suteikimo tvarką ir sudaryti sąlygas pretendentui, sakykim, iš privataus sektoriaus atlikti praktiką valstybinėje mokykloje ir įvykdyti kitus reikalavimus.
Atsisveikinimo ritualas
Tie, kurie ilgiau ieško darbo pastebi, kad komisijos mėgsta įteiginėti, jog pretendentas visiškas tamsuolis, nežinantis elementarių edukologijos dalykų. Tačiau diplomo priedas rodo, kad ir mokėsi, ir neblogais pažymiais buvo vertinamas. Kas tai? Ar neprimena psichologinio smurto?
O juk bendraujama su kilnios profesijos atstovais, kurie turėtų padrąsinti savimi nepasitikinčius vaikus.
Nakvynės namuose gyvena buvę jūreiviai, fabrikų darbininkai. Mažėja mokymo įstaigų tinklas. Aišku, pedagogai, papuoštų tą kontingentą, bet geriau jau tegu dirba darbą pagal pašaukimą. Reikėtų likviduojamų mokymo įstaigų personalą iš anksto informuoti, kokių sertifikatų bus pareikalauta įdarbinimo atrankos metu ir koks mokslinio laipsnio ir kvalifikacinės kategorijos santykis, vertinant pretendentą.
Tam tikros mokyklų tradicijos lėmė, kad atsirado valstybiniai ir mokykliniai mokyklos baigimo egzaminai. Gal, kol mokyklose bijomasi dėl socialinių garantijų, dėl konkurencinės kovos nelabai norima įsileisti perspektyvesniųjų, reikėtų įdarbinimo atrankų centro.