„Šiandien esame atsakingi, turintys savo nuomonę, vertinantys bendradarbiavimą, nebijantys iššūkių“, – sakė Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro direktorė Jolita Šalkauskienė, kreipdamasi į birželio 2 d. Šiauliuose vykusioje konferencijoje „15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link“ susirinkusius kolegas, politikus, verslininkus, įvairių organizacijų atstovus.
Atliekų tvarkymas brangs
Lietuvoje sėkmingai veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų. Prieš 15 m. veiklą pradėjo Šiaulių, Alytaus ir Tauragės regioniniai atliekų tvarkymo centrai, per keletą metų įsikūrė ir visi kiti. Konferencijoje apibendrinta šiandieninė situacija ir, svarbiausia, aptarti atliekų tvarkymo sistemos laukiantys iššūkiai, įgyvendinant žiedinės ekonomikos keliamus tikslus.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas priminė: iki 2030-ųjų reikės pasiekti, kad sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 10 proc. atliekų, perdirbama arba pakartotinai panaudojama 65 proc. komunalinių atliekų, perdirbama 75 proc. pakuočių atliekų.
Sudėtingą atliekų apskaitos procesą jau greit palengvins diegiama elektroninė apskaitos sistema. Neatidėliojant bus koreguojama atliekų tvarkymo mokesčių sistema.
„Šiuo metu taikoma mokesčių sistema yra pasenusi, neskatina gamintojų ir importuotojų atsakomybės“,
– pažymėjo Dalius Krinickas, pabrėždamas, kad visų pirma bus didinamas sąvartyno mokestis.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus RATC direktorius Algirdas Reipas komentavo: „Atliekų tvarkymas brangsta, nes didėja aplinkosauginiai kaštai, planuojamos vis naujos priemonės. Tačiau tie, kurie planuoja, nepasako, kiek tai kainuos. O galų gale, kai padidėja mokesčiai už atliekų tvarkymą, vieninteliai kaltininkai lieka regioniniai centrai“.
Greitai ir pigiai nebūna
Atliekų departamento direktorius pastebėjo, kad iki šiol jokiuose Aplinkos ministerijos dokumentuose nėra apibrėžta, kas yra atliekų tvarkymo centrai, nėra aprašyti jų įgaliojimai regione ir pan. Dėl šios priežasties planuojama papildyti Atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame bus nurodyta, kas yra regioninis atliekų tvarkymo centras ir kokios jo funkcijos.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas priminė, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai steigti siekiant Lietuvoje sukurti ES reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą. Dauguma savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo funkcijas pavedė būtent atliekų tvarkymo centrams, ir patirtis rodo, kad tuose regionuose atliekos tvarkomos žymiai efektingiau, nei savo jėgomis besitvarkančiose savivaldybėse.
Advokatas Linas Songaila savo pranešime „Atliekų tvarkymas politiko akimis: Tonio Soprano ar savivaldybės reikalas?“ pabrėžė, kad tiek savivaldybės, tiek atliekų tvarkymo centrai turėtų dėti maksimalias pastangas, kad paslaugos kokybė būtų maksimali.
„Visi nori greitai, pigiai, čia ir dabar, o atliekų tvarkymo srityje to nebūna“,
– tvirtino Linas Songaila.
Pasiektas ES vidurkis
Rezultatai džiuginantys – šiuo metu Lietuvoje sąvartynuose šalinama 32 proc. atliekų (ES vidurkis – 26 proc.). Tačiau žiedinės ekonomikos uždaviniai kelia žymiai didesnius reikalavimus.
Gegužės mėn. Vokietijoje, Hanoverio mieste, vyko konferencija „Iš atliekų į resursus“, kurioje dalyvavo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų delegacija.
„Konferencijoje buvo diskutuojama, ką daryti su jau sukurta atliekų tvarkymo struktūra, kad ji padėtų siekti žiedinės ekonomikos tikslų. – dalijosi įspūdžiais Algirdas Reipas. – Nėra kito kelio – tik rūšiuoti: rūšiuoti, ką įmanoma, rūšiuoti nesumaišant, nes niekam nereikės prastos kokybės antrinių žaliavų“.
UAB „Ekokonsultacijos“ atstovė Inga Miliuolė pažymėjo, kad žiedinėje ekonomikoje būtent atliekų tvarkymui tenka pagrindinis vaidmuo, nes tik taip atliekų tvarkymo hierarchija įgyvendinama praktiškai.
Pasak Ingos Miliuolės, vienas iš dabartinių iššūkių – subalansuoti atliekų deginimą ir perdirbimą: „Skatindami atliekų deginimą, remiame žemesnio prioriteto atliekų tvarkymo verslą“. Reikia dėmesį skirti ne tik atliekų perdirbimui, bet ir produkcijos iš atliekų realizavimui. Formuojant rinką, keliant pasitikėjimą tokia produkcija, labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo.
Iš „švino“ – į „auksą“
Konferencijoje neatsitiktinai nemažai dėmesio skirta komunikacijai. Linas Songaila pažymėjo, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai žiniasklaidoje neretai tendencingai asocijuojami su mafija. Štai keletas publikacijų antraščių: „ Šiukšlių versle – mafijos pamokos“, „Mokė, kaip pažaboti šiukšlininkų mafiją“ ir pan.
Algirdas Reipas pastebėjo, kad internetinėje erdvėje regioninius atliekų tvarkymo centrus dažniausiai reprezentuoja sąvartynų nuotraukos, kuriose, geriausiu atveju galima pamatyti dirbantį traktorių. Todėl jis kolegas ragino stengtis skleisti kuo daugiau teigiamos informacijos apie savo veiklą, kelti reprezentacines nuotraukas su moderniais įrenginiais, dalytis pasiekimais. Jolita Šalkauskienė pabrėžė, kad laikas keisti požiūrį į atliekas, liautis jas vadinti šiukšlėmis.
Komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula“ kūrybos direktorius Aidas Puklevičius savo pranešime, pavadintame „Iš švino į auksą: atliekų perdirbimo komunikacijos alchemija“ sutelkė dėmesį į tai, kaip reikėtų keisti atliekų tvarkymo komunikaciją, kad „atliekos“ būtų suvokiamos kaip resursai, neatsiejama ekonomikos dalis.
Komunikacijos specialistas dalijosi savo patirtimi: „Kiekvieno žmogaus viduje slypi noras daryti gerai, tereikia išlaisvinti tą norą, stumtelėti, parodyti kelią, kad būtų juo galima eiti be kliūčių“. Planuojant komunikacijos priemones svarbiausia – žinoti, kam ir ką norim pasakyti, pasibelsti į žmonių jausmus, ieškoti teigiamų emocijų ir, svarbiausia, bendrauti su visuomene.
Kiek yra pakankamai?
„Jau dabar žmonija yra peržengusi kai kurias ribas, gyvename skolon, nes ekonomikos augimas ribotoje sistemoje negali būti beribis“, – perspėjo Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Renata Dagiliūtė savo pranešime „Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?“
Ar žiedinė ekonomika – išeitis? „Gamtoje atliekų nėra“, – sakė docentė. Žiedinė ekonomika – tai ir yra ekonomika, kuri bando atkartoti gamtos ciklą (angl. „circle economy“ – žiedinė ekonomika). Tai yra ekonomika, kai gyvenama pagal išgales, be atliekų.
Ekonomikos variklis – vartoti ir vartoti kuo daugiau. Lietuvoje vartojimas auga, sparčiai vejamės turtingesnes Europos šalis, kurios jau dabar galvoja, kaip vartojimą mažinti. Mes dar turime šansų šioje srityje pirmaujančiųjų nepasivyti, tačiau tam reikia rimtų pokyčių, būtina ugdyti ekologinį sąmoningumą.
Vis dėlto daug kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų kasdienių pasirinkimų – rūšiuokime, pirkdami produktus pasižiūrėkime, ar jų pakuotės pagamintos iš perdirbamų žaliavų, pirkime tiek maisto, kiek suvartojame, kad nereikėtų išmesti, rinkimės ne kiekį, o kokybę.
„Svarbiausia – paklauskim savęs – kiek yra pakankamai? (angl. „how much is enough?“)“,
– ragino VDU docentė Renata Dagiliūtė.
Sigita Inčiūrienė
VšĮ „Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro“ specialistė
Nuotraukose: konferencijos „15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link“ akimirkos;
konferencijos metu eksponuoti „Dizaino savaitės2017“ kūrybinėse dirbtuvėse „Pramonės šiukšlės – dizaino idėja Šiauliams“ sukurti kūriniai.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus informacija tel. (8 41) 500 526 el. p. aplinka@siauliai.lt