Ant plonų virvių aukštyje

Ar yra tekę matyti vyrus, kabančius ant plonų virvių aukštyje, kurie visą darbo dieną restauruoja įvairaus aukščio daugiabučių sienas mikrorajonuose? Šis darbas nepaprastas, ir jį dirbti gali ne kiekvienas.

Įmonės „Armundo pajūrio aukštalipiai“ vadovas,  Armundas Venclova, atvirauja apie šio darbo ypatybes:

„Aukštalipių darbas yra ne tik ekstremalus, bet ir reikalaujantis pastabumo bei sveikos nuovokos. Kiekvieną minutę aukštalipis turi galvoti ne tik kaip kokybiškai atlikti darbą aukštyje, bet tuo pačiu nepamiršti saugumo. Užlipus ant stogo ir pradedant darbą, visus rūpesčius tenka palikti „už nugaros“ ir koncentruotis ties darbu, nes aukštalipio darbas ypatingai reikalauja atidumo, kantrybės, nuoseklumo.

Teko susidurti su įvairaus amžiaus žmonėmis, kol kas tik vyrais, kurie tik užlipę ant stogo ir pajutę aukščio iššūkius supranta, kad reikia perlipti per savo visas baimes ir juos lydės adrenalinas. Šiam darbui reikalingas didelis ne tik psichologinis, bet ir fizinis pasirengimas. Reikia turėti stiprius nervus ir stiprią fizinę sveikatą.

Darbas tikrai nėra lengvas. Kabėti ant virvių tenka su papildomu svoriu įrangos ir medžiagų, reikalingų daugiabučių sienų restauravimui. O kad jį pradėti reikia pereiti tiek teoriškai tiek praktiškai tam tikrus aukštalipio ir darbų saugos mokymus. Išmokti rišti virves specialiais mazgais, teisingai dėtis apraišus, pasiruošti įrangą, o be viso to mokėti kokybiškai atlikti restauravimo – hermetizavimo, gruntavimo, dažymo darbus.

Aukštalipių darbas yra visiškai priklausomas nuo sezono. Dažnai tenka darbus atidėti į šalį dėl stipraus vėjo ar lietaus. O kadangi Klaipėda vėjuotas miestas, tai būna ,kad darbai nusitęsia kelias dienas. Tačiau, kvalifikuota ir profesionali komanda visada spėja ir darbų kokybė niekada dėl orų nenukenčia. Svarbu orų prognozių stebėjimas, darbų paskirstymas ir organizuotumas.“

Pakalbinti šios įmonės darbuotojai, kurie su malonumu pasisako:

Aidas teigia, kad šią profesiją pasirinko dėl įdomumo ir ekstremalių pojūčių. „Aš mėgstu adrenaliną, nors visada yra baimė ir stiprus savisaugos instinktas kabant dideliame aukštyje, bet įprantu ir labai gerai žinau, kad šiame darbe negali būti jokių klaidų.“

Vladislav pasakoja, kad labai mėgsta šį darbą, nors sezono pradžioje po žiemos jam reikia laiko vėl priprasti prie aukščio ir pereiti per baimę, bet pripranta, įgauna pagreitį ir tada jam norisi dar didesnio aukščio.

Naujokas Leonid sako, kad labiausiai šiame darbe jam patinka didesniu greičiu leistis nuo virvių žemyn, tada jam sukyla adrenalinas ir jis nori vėl pradėti darbą nuo viršutinių daugiabučių blokų.

Armundas Venclova taip pat neslepia istorijos apie įmonės įkūrimą: 

„Niekada net nesvajojau apie aukštalipio karjerą ar tokios specifikos įmonės steigimą. Nors niekada nebuvau iš tų, kurie jautė silpnybę aukščiui, visada mėgau priimti iššūkius ir man vis norėdavosi patirti kažką naujo. Po mokyklos baigimo ėjau dirbti į darbą susijusį su kelių remontu, tačiau jaučiau, kad tai ne man. Kaip tik tuo metu, Lietuvos politinė ir finansinė padėtis buvo labai prasta (krizė), tad aplinkybėms taip susiklosčius teko prisiversti baimėms žvelgti į akis ir pirmą kartą nusileisti nuo 26 metrų aukščio pastato. Nuo tada ir prasidėjo mano potraukis aukščiui.

Pradirbus kelis metus ir sparčiai kopiant karjeros laiptais, kilo mintis apie savo įmonę. Atsidaręs įmonę pats dirbau labai daug tiek su pasiūlymais, sąmatomis, sutartimis, tiek ir aukštyje. Bėgant laikui supratau, kad nei fiziškai, nei emociškai pats vienas nepatempsiu, tad teko po truputį ieškoti pagalbos ir taip pradėjau į savo įmonę priimti dirbti šio darbo mėgėjus kol išsiplėtė dabartinė mūsų kvalifikuota komanda.“