2002 metais, nuo 1991-ųjų Sausio įvykių Vilniuje prabėgus 11 metų, Kovo 11-osios akto signatarų klubo valdyba kreipėsi į Seimą, kad būtų paskelbti dar nepublikuoti su 1991 m. Sausio įvykiais susiję Aukščiausiosios Tarybos dokumentai. Buvo sudaryta speciali komisija, kuri nutarė, jog visų pirma reiktų išleisti uždarų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramas. Kad geriau būtų suprantamas įvykių kontekstas, taip pat nutarta parengti SSRS ginkluotosios agresijos prieš Lietuvą kroniką. Kviečiame dar sykį nuosekliai prisiminti šiuos mūsų tautai itin reikšmingus įvykius.
Sausio 2 d.
SSRS vidaus reikalų ministerijos specialusis dalinys OMON (įtariama, kad akcijoje dalyvavo Vilniaus OMON’as) Rygoje užėmė Spaudos rūmus ir sulaikė direktorių Kazimierą Dundurą. Žurnalistai ir spaustuvininkai protestuodami atsisakė dirbti.
Šaudyta ant Rygos Vanšu tilto šalia Spaudos rūmų. OMON’as apšaudė šalia Latvijos VRM važiuojantį autobusą. Sužeistų nebuvo.
Po įvykių Latvijoje Taline sustiprinta Spaudos rūmų apsauga.
Sausio 3 d.
Lietuvoje pradėta normuoti maisto produktus.
Vilniuje prie Vyriausybės rūmų įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas nesankcionuotas mitingas. Buvo protestuojama prieš kainų padidinimą ir reikalaujama, kad Vyriausybė atsistatydintų.
Sausio 4 d.
Michailas Gorbačiovas paskelbė įsaką dėl praėjusiais metais vykusio jaunuolių šaukimo į SSRS armiją vykdymo užtikrinimo, įskaitant ir Baltijos respublikas.
Sausio 5 d.
Lietuvos spaudoje paskelbta Lietuvos komunistų programa, kurioje sakoma, kad partijos tikslas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė, kurios „piliečiai patys sprendžia visus politikos, ekonomikos, socialinius, kultūrinius ir kt. klausimus“.
SSRS Vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir SSRS vidaus kariuomenė.
Sausio 6 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus „Dėl žemės ūkio produkcijos superkamųjų kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų“ bei „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo“. Nuo tos dienos Lietuvoje padidintos ir maisto produktų kainos.
Sausio 7 d.
Pabaltijo karinės apygardos vadas Fiodoras Kuzminas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui telefonu pranešė, kad SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę ir bus panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie tai Fiodoras Kuzminas telefonu informavo Latvijos bei Estijos ministrus pirmininkus.
Sausio 8 d.
Kremliuje SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos Ministrę Pirmininkę Kazimierą Prunskienę ir Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską. Lietuvos premjerė kreipėsi į Michailą Gorbačiovą, kad nebūtų vykdomas paskelbtas priverstinis Lietuvos jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę. Buvo kalbėtasi dėl tarpvalstybinių SSRS ir Lietuvos derybų.
Nuo pat ryto prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos būriavosi žmonės. Daugumą jų sudarė rusakalbiai, kuriuos į protesto akciją sukvietė „Jedinstvo“ ir SSKP. Minioje buvo atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir geležiniais strypais. Mitinge buvo raginama nuversti Lietuvos Vyriausybę ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką
9.45 val. iš posėdžių salės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios. 10 val. „Jedinstvo“ ir SSKP sukviestieji AT rūmų kieme šturmavo centrinį įėjimą – akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į AT vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.
10.23 val. 100 deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas.
Į Jonavos oro uostą atvyko grupė sovietų desantininkų.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis parašė atvirą laišką pasaulio demokratinių valstybių vadovams ir jų vyriausybėms, pareikšdamas, kad, užmegzdami diplomatinius santykius su teisėtai išrinkta Lietuvos Vyriausybe, jie galėtų užkirsti kelią naujai agresijai.
16.35 val. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Griausmingai pražlegėjusi karinė technika pasuko į Šiaurės miestelį.
Vakare Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškė apie savo atsistatydinimą. Po dešimties minučių Aukščiausioji Taryba patvirtino pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą.
Baltijos valstybių Taryba paskelbė deklaraciją, kurioje protestuojama dėl SSRS papildomos kariuomenės įvedimo į Baltijos valstybių teritoriją ir kreipiamasi į pasaulio visuomenę, parlamentus bei vyriausybes kviečiant pasisakyti prieš prasidėjusią SSRS akciją.
Kai oro pajėgų kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškė, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje, jis buvo nedelsiant atšauktas iš Rygos į Maskvą.
Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų, atgabenusių desantininkus.
Sausio 9 d.
Iš pat ryto Vilniuje virš miesto centro ratus suko SSRS kariniai sraigtasparniai ir mėtė atsišaukimus, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.
14 val. Vilniuje ties parlamentu prie Martyno Mažvydo bibliotekos kariniu automobiliu atvykę SSRS kariškiai sumontavo garso stiprintuvus. Buvo ruošiamasi mitingui.
Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis SSRS armijos lėktuvas IL-76, atgabenęs Pskovo divizijos 50 desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Kad desantininkai pasiųsti į Vilnių, užsienio žurnalistams patvirtino SSRS gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Po poros valandų kitu reisu iš Maskvos atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.
16 val. aikštėje prie Lietuvos Respublikos AT pradėjo rinktis jedinstvininkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą. Pranešta, kad pradėjo streikuoti dalis Vilniaus geležinkeliečių ir „Lietuvos avialinijų“ darbuotojų. Raudonosios vėliavos iš aikštės pasitraukė apie 18 val.
Kitoje aikštės pusėje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo žodį „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainavo lietuviškas dainas.
Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas.
Po pietų radijo diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Radijo ir televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.
17.30 val. radijas vėl paprašė vilniečių pagalbos – pakvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.
18.40 val. Vytautas Landsbergis pranešė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitraukė nuo Aukščiausiosios Tarybos prieigų ir nuo TV bokšto, tačiau pavojus dar nepraėjo.
Naktį SSRS armijos šarvuočiai blokavo Vilniaus miesto tiltus.
Sausio 10 d.
SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos AT, kuriame ultimatyviai reikalaujama nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus. Kreipimąsi jis pradeda žodžiais: „Reikia žvelgti tiesai į akis ir matyti tikrąsias susidariusios padėties priežastis. Jas sąlygoja grubūs pažeidimai ir nukrypimai nuo SSRS konstitucijos.“
Vilniuje spaudos konferenciją surengė LKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius ir antrasis sekretorius Vladislavas Švedas, kurie aiškino, kad viskas, kas dabar vyksta Lietuvoje – jos dabartinės valdžios politikos išdava, o kaltinimai, kad Maskva inspiravo pastarųjų dienų įvykius, yra be pagrindo. Jie teigė, kad Lietuvos parlamento politikai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų, todėl ruošiamasi organizuoti streikus ir demonstracijas.
Sudarytas sąrašas, kuriame nurodyta, kokių Vilniaus rajonų ar Lietuvos miestų žmonės budės prie Lietuvos parlamento artimiausiomis dienomis.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas.
Sausio 11 d.
Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pradėjo plaukti informacija, kad naktį Vilniaus gatvėmis juda SSRS karinė technika.
Apie 9 val. ryto susirinkę „Jedinstvo“ , SSKP atstovai ir kiti nepriklausomybės priešininkai Nepriklausomybės aikštėje bandė išprovokuoti muštynes.
11.00 val. Kaune SSRS kariškiai užgrobė buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį „Vairo“ viešbutį.
11.45 val. Vilniaus karinės įgulos viršininkas gen. Vladimiras Uschopčikas informavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius „manevrus“ ir pabėgusių iš armijos kareivių gaudymą.
11.50 val. SSRS kariškiai šarvuočiais apsupo, o po to užgrobė LR krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.
Vilniuje 12 val. SSRS kariuomenės tankai ir šarvuočiai užgrobė Spaudos rūmus. Akcijos metu SSRS kariškiai panaudojo šaunamuosius ginklus. Sunkiai į galvą sužeistas LR krašto apsaugos departamento darbuotojas Vytautas Lukšys, taip pat kulkų sužeisti Arvydas Kvičkauskas ir Algis Vaičiukas, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti.
12.15 val. Alytuje SSRS desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs LR krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.
12.55 val. Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje SSRS kariuomenės tankas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas.
Vilniaus miesto gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.
13.30 val. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis bandė prisiskambinti SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Pakalbėti nepavyko, buvo atsakyta: „Prezidentas neturi laiko, pietauja.“
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gavo Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų pranešimą, kad jie pradeda įspėjamąjį dviejų valandų streiką ir reikalauja, kad iki 15 val. būtų atkurtos SSRS ir LSSR konstitucijos, kad atsistatydintų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Jeigu nebus išpildyti šie reikalavimai, pagrasinta, kad nuo sausio 15 dienos bus nutrauktas elektros tiekimas.
Lietuvos savanoriai davė priesaiką būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir ginti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Priesaiką perskaitė krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Savanorius pašventino kunigas Robertas Grigas.
15.20 val. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas pristatė 11 ministrų, kurie prisiekė ištikimybę Lietuvai.
15.00 val. Komunistų partijos CK pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje yra sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią Respublikoje. Į klausimą, koks vaidmuo tenka SSRS armijai, Jermalavičius atsakė, kad SSRS karinės pajėgos yra konstitucijos veikimo LSSR teritorijoje garantas.
16.30 val. nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Iš Panemunės į sostinę pradėjo važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.
Virš Vilniaus keletą ratų apsuko karinis sraigtasparnis ir išmėtė lapelius, kuriuose buvo reikalaujama Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą.
Nepriklausomybės aikštėje priešais Aukščiausiąją Tarybą susirinko per 20 tūkst. piliečių, remiančių Lietuvos parlamentą.
Vyriausybės posėdyje priimtas Kreipimasis į visų pasaulio valstybių vyriausybes. Jame prašoma šią sunkią Lietuvos valstybei valandą, gresiant smurtiniam Vyriausybės nušalinimui, suteikti jai visą laisvosioms valstybėms įmanomą paramą ir raginama nedelsiant pripažinti Lietuvos Vyriausybę de jure.
16.40 val. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiuntė protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl sovietinės armijos siautėjimo Lietuvoje.
Sausio 12 d.
0.30 val. SSRS kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė LR vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. Apie 30 buvusių Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę. Šiai grupei vadovavo būrio štabo viršininkas Boleslavas Makutinovičius. Pagrobta 15 policijos mašinų, apie 200 vnt. kovinių ir sportinių šaunamųjų ginklų.
22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją.
LKP miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas Vitalijus Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.
23 val. grupė nežinomų asmenų, apsiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipdamasi į Lietuvos AT ir Lietuvos gyventojus pareiškė, kad dabartinė valdžia atvedė liaudį prie bedugnės, nebekontroliuoja situacijos ir todėl „Mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.
24 val. tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.
Sausio 13 d.
Po vidurnakčio. Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Šios kruvinosios akcijos metu žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti. Tragiškai žuvo:
LORETA ASANAVIČIŪTĖ,
VIRGINIJUS DRUSKIS,
DARIUS GERBUTAVIČIUS,
ROLANDAS JANKAUSKAS,
RIMANTAS JUKNEVIČIUS,
ALVYDAS KANAPINSKAS,
ALGIMANTAS PETRAS KAVOLIUKAS,
TITAS MASIULIS,
ALVYDAS MATULKA,
APOLINARAS JUOZAS POVILAITIS,
IGNAS ŠIMULIONIS,
VYTAUTAS VAITKUS,
VIDAS MACIULEVIČIUS.
VYTAUTAS KANCEVIČIUS (nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d.).
Į TV bokštą „juodąsias beretes“ lydėjo Vilniaus radijo telefono ryšio tarnybos inžinierius, atsargos papulkininkis Anatolijus Subotinas.
Šturmuojant Televizijos ir radijo pastatą kulka į nugarą savųjų buvo nušautas SSRS desantininkas Viktoras Šackichas. (Laikraštyje „Izvestija“ buvo pranešta, kad žuvo leitenantas Viktoras Šitnovičius.)
Prie bokšto per karinėje mašinoje įtaisytus garsiakalbius paskelbta (Juozo Jermalavičiaus balsu), kad parlamentas krito ir valdžia perėjo į „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ rankas.
Desantininkai iš keturių užsienio TV kompanijų darbuotojų atėmė ar sudaužė videokameras ir dokumentus. Buvo sumušti, suspardyti keletas Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos žurnalistų. Dėl Ispanijos TV operatoriaus Miguelio Awegos sužalojimo SSRS užsienio reikalų ministerijai protesto notą išsiuntė Ispanijos užsienio reikalų ministerija.
Vilniuje platinami lapeliai, kuriuose žadama, kad, jeigu bus sugrąžinta sovietinė valdžia, bus suteikta pilietinių teisių ir žemės.
Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, 2 val. pradėjo veikti radijo stotis Kaune (Sitkūnuose). Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupo desantininkai ir pareikalavo nutraukti laidas.
Laukiama AT rūmų puolimo.
Lietuvos Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbė gedulo dienomis.
Aukščiausioji Taryba atleido iš Ministro Pirmininko pareigų Albertą Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru Pirmininku paskirtas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila. Vakarop Albertas Šimėnas pasirodė parlamente. Jo dingimo aplinkybėms tirti sudaryta speciali deputatų komisija.
10.35 val. pro AT požeminiu tuneliu pravažiavo 30 šarvuočių ir 7 tankai.
11 val. du šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėjo, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda – ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. 30 min., o Vilniaus kariniu komendantu paskirtas Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras Vladimiras Uschopčikas.
21.15 val. Vytautas Landsbergis pranešė, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, kad ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.
***
Maskvoje SSRS, Rusijos SFSR, Maskvos miesto tarybos ir Maskvos rajono tarybos deputatai surengė protesto mitingą „Šiandien –Lietuva, rytoj – Rusija!“. Prie šio mitingo prisijungė protestuojantys organizacijų „Memorialas“ ir „Skydas“ dalyviai. Šimtai tūkstančių demonstrantų susirinkę Maniežo aikštėje reikalavo, kad Michailas Gorbačiovas atsistatydintų, smerkė Komunistų partiją. Pasisakymuose buvo sakoma, kad Lietuva turi teisę išstoti iš SSRS. Po to mitingas persikėlė į Gromkaja aikštę.
Leningrade surengtas mitingas, kuriame buvo pasmerktos kariuomenės akcijos Vilniuje. Mitinge dalyvavo apie 200 000 leningradiečių ir grupė miesto deputatų.
Sausio 14 d.
AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis telefonu kalbėjo su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu ir pareiškė protestą dėl SSRS kariškių veiksmų Vilniuje.
Vilniuje iš pat ryto pradėjo veikti kolaborantų radijo stotis.
Žuvusieji sausio 13 d. televizijos bokšto ir RTV komiteto gynėjai pašarvoti Vilniaus sporto rūmuose.
***
Maskvoje spaudos konferenciją surengė RSFSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas. Jis perskaitė bendrą Baltijos respublikų ir Rusijos pareiškimą, kuriame respublikos skelbiančios, kad pripažįsta viena kitos suverenitetą.
Michailas Gorbačiovas, kalbėdamas SSRS AT sesijoje, pareiškė, kad apie jėgos panaudojimą Vilniuje jis sužinojo tik pirmadienio rytą. Jis teigė, kad karinė akcija Vilniuje buvo surengta vietos iniciatyva.
Sausio 15 d.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. Juo tos pačios dienos AT Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti trylika asmenų, žuvusių ginant Lietuvos radijo ir televizijos pastatus.
Per Lenkijos TV kalbėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Jis pranešė, kad yra pasirengęs užsienyje sudaryti Lietuvos emigracinę Vyriausybę, jeigu teisėta Vyriausybė Lietuvoje bus jėga pašalinta.
Sausio 16 d.
Sausio tryliktosios aukų laidotuvės Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Lietuvos Vyriausybė gavo aštuonių SSRS KGB skyriaus Lietuvoje vyresniųjų karininkų pareiškimą, kuriame jie pasmerkė jėgos panaudojimą prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką, kraujo praliejimą ir pranešė, kad atsisako toliau dirbti SSRS valstybės saugumo komitete.
LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos“ – ar jie pritaria naujos rengiamos LR Konstitucijos teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Ant parlamento stogo sumontuotas televizijos siųstuvas. Savo laidas atgaivino nepriklausomos Lietuvos televizija.
Parengta pagal LRS puslapio “Mūšis už tautų laisvę” informaciją